„Juventus“ krepšinio klubo prezidentas Žydrūnas Urbonas gimė Zarasuose, bet augo Utenoje ir save laiko uteniškiu. Todėl jį galima vadinti garsiausiu miesto krepšininku.
1994-aisiais su Lietuvos jaunių rinktine, kurią treniravo Jonas Kazlauskas ir kurioje žaidė Šarūnas Jasikevičius, Ž.Urbonas tapo Europos čempionu.
Nuo 1993-iųjų LKL žaidęs 198 cm ūgio puolėjas 2001 metais buvo išrinktas naudingiausiu lygos krepšininku.
Rungtyniavo Rusijoje, Graikijoje, Latvijoje, Kipre, Ukrainoje, vėl parvyko į LKL.
Ž.Urbonas prisipažįsta visada svajojęs grįžti į Uteną ir sukurti profesionalų krepšinio klubą.
Čempionams žada pragarą
Jeigu ne Ž.Urbono žinios, laiko patikrinta draugystė su krepšinio žvaigždėmis ir supratimas, kaip turi atrodyti profesionalus klubas, Utena tikriausiai dar ilgai būtų ieškojusi savo vietos Lietuvos krepšinio žemėlapyje.
Bet lotynišku žodžiu „juventus“ – jaunystė – pavadinta ekipa per kelerius metus įsiveržė į LKL ir prisiviliojo 2003 metų Europos krepšinio čempioną Virginijų Praškevičių.
„Juventus“ pirmadienį pradės LKL pusfinalio seriją su „Lietuvos rytu“. Titulą ginantiems vilniečiams krepšinio virusu užkrėsti uteniškiai savo arenoje žada parodyti, kas yra pragaras.
Medalis būtų neprošal
36 metų V.Praškevičius šio sezono pradžioje blaškėsi tarp gausybės nekonkrečių pasiūlymų iš užsienio klubų ir svarstymų baigti karjerą.
Galiausiai 206 cm ūgio puolėjas, 1996-1997 metų sezoną net stovėjęs ant NBA klubo „Minnesota Timberwolves“ slenksčio, parašė prašymą sporto veterano rentai gauti ir ėmė rengtis gyvenimui be krepšinio.
V.Praškevičius per pusmetį be kamuolio buvo priverstas lankytis teisme, nes į automobilių salone įsigytą jo naują BMW X5 teises pareiškė kita bendrovė.
Bet vasarį puolėjas sulaukė skambučio iš Utenos ir neatsispyrė seno bičiulio Ž.Urbono prašymui padėti „Juventus“.
„Kadangi neturiu pinigų, nusprendžiau pratęsti karjerą ir atvažiuoti į Uteną, nes reikia užsidirbti naujai mašinai. Pirksiu „Mercedes“, – šypteli V.Praškevičius, kalbantis taip tyliai, kad turi gaudyti kiekvieną žodį.
Utenos pramogų ir sporto arenoje, kurioje treniruojasi ir žaidžia „Juventus“, net kamuoliai bumbsi garsiau. Tačiau V.Praškevičiaus žodžius girdi visi, nes Europos čempiono autoriteto niekas negali nuginčyti.
Puolėjas neslepia norįs iškovoti dar vieną medalį: „Į Uteną atvykau ne tik dėl to, kad pakvietė Ž.Urbonas. Turime galimybę pakovoti dėl trečiosios LKL vietos, tad kodėl nepabandžius?“
Ir vadovas, ir juodadarbis
Senos pažintys lemia, kad paskambinęs Ž.Urbonas neturi prisistatinėti, kas esąs.
„Juventus“ vadovui, o drauge – ir žaidžiančiajam trenerio asistentui, ryšiai padėjo į Uteną vilioti ir kitus krepšininkus.
„Aš geriausiai jaučiu „chebrą“ ir žinau, kaip su jais kalbėti, nes pats viską esu išgyvenęs“, – paaiškina atlapaširdis uteniškis.
Ta „chebra“ juo pasitiki besąlygiškai, nes 33 metų Ž.Urbonas ne tik žodžiais, bet ir darbais įtikino savo nuoširdumu.
Kartais jis apsivelka juodą kostiumą ir eina pas Utenos merą prašyti paramos klubui. Kartais įsliuogia į džinsus ir važinėja po miestą, ieškodamas nuomojamų butų, kuriuose būtų visi patogumai krepšininko buičiai.
Visa tai – ištaikant laiko prieš, po ir tarp dviejų kasdienių treniruočių ar varžybų maratono.
„Kitaip gyventi nemoku, – aiškina Ž.Urbonas, – jei ką nors darau – tik šimtu procentų. Darbo nebijau. Jei reikia, pučiu kamuolius, jei reikia, bendrauju su valdininkais. Darau viską, kad komandai būtų geriau“.
Nors yra uteniškis, Ž.Urbonas su šeima gyvena nuomojamame bute ir už jį moka iš savo atlyginimo. Kad sutaupytų klubo pinigų, nes „Juventus“ – ne tik jo, bet ir visos Utenos svajonė.