Viena jų - Kevinas Durantas.
Į 2008 metų Pekino olimpiadą tuo metu dar 20-metis krepšininkas nevyko, nors buvo
pakviestas į rinktinės stovyklą. Talentingas jaunuolis, 2007-ųjų NBA Naujokų biržoje
tapęs antruoju šaukimu, neatlaikė senbuvių konkurencijos.
Tačiau dabar Oklahomos „Thunder“ komandos lyderis pasiruošęs vesti JAV rinktinę į
priekį Turkijos arenose.
- Koks jausmas apėmė, kai savo pavardę pirmą kartą išvydote ant JAV rinktinės marškinėlių?
- Jausmas sunkiai apibūdinamas žodžiais. Norėjau juos pasiimti į namus, tačiau man
neleido. Visada svajojau tapti JAV rinktinės dalimi. Esu dėkingas likimui už tai,
kad mano svajonė išsipildė. Dabar tęsiu darbą ir stengiuosi, kad mano indėlis būtų
kuo svaresnis.
- Ar jau galvojote apie tai, kad jums, kaip rinktinės žaidėjui, reikės žasti JAV krepšinio Mekoje - „Madison Square Garden“?
- Tai tiesiog neįtikėtina. Žaisti savo šalies komandoje ir dar vienoje iš didžiausių
krepšinio arenų pasaulyje man yra tikras iššūkis. Žinoma, tai reikalauja didesnės
atsakomybės, tačiau aš jos nebijau. Man tai yra dar viena galimybė įrodyti treneriams ir
aistruoliams, kad esu vertas vietos rinktinėje.
- Ar sutinkate su mintimi, kad Pekino olimpiadoje auksą iškovojusi JAV rinktinė yra pajėgesnė už tą, kuri kovos Turkijoje?
- Ne, esu pasiruošęs dėl to ginčytis. Nepatekimas į olimpiadą mane skatina dar labiau
įrodyti visiems kritikams, kad jau nesu toks žaidėjas, koks buvau prieš dvejus
metus. Ir patikėkite manimi, aš nesu toks vienintelis. Nesėkmės tik suteikia man
papildomų jėgų, aš mėgstu priimti iššūkius.
Tada, žiūrėdamas į mūsų komandą, jaučiau pyktį. Nežinau, kodėl, bet taip buvo.
- Galbūt dėl to, jog jautėte, kad jūsų vieta yra ten, tarp nacionalinės komandos žaidėjų?
- Taip, esate teisus. Visada maniau, kad esu šioks toks egoistas. Noriu būti tokiu
žaidėju, kuris gali padėti iškovoti pergalę savo komandai. Tačiau ne visada viskas
priklauso nuo tavo norų.
- Ar galėtumėte susitaikyti su atsarginio žaidėjo vaidmeniu?
- Žinoma. Esu pasiruošęs tai priimti. Labai laukiu pasaulio čempionato starto. Būsiu toks žaidėjas, kokį nori matyti rinktinės treneris. Viskas, ko noriu, yra pergalės. Triumfas čempionate būtų pirmasis svarbus titulas mano karjeroje.
- Kaip manote, ar patekimas į JAV rinktinę turės įtakos jūsų karjerai „Thunder“ klube?
- Internete ne kartą teko skaityti, kad dauguma žmonių nežino, kur yra Oklahomos valstija. Todėl stengsiuosi daryti viską, kad mano klubas ir jo miestas išgarsėtų.
Nereikėtų pamiršti, kad „Thunder“ rungtynes pagrindinės televizijos rodo labai retai, tačiau kitą sezoną viskas pasikeis. Tai tapo įmanoma po to, kai mes praėjusį sezoną patekome į atkrintamąsias varžybas.
- Kokiomis nuotaikomis laukiate pasaulio krepšinio čempionato?
- Laukiu nesulaukiu, kai paskelbs galutinę rinktinės sudėtį. Noriu progresuoti su šios rinktinės žaidėjais. Mums tai padės tobulėti ir būti geresniems kitą vasarą ir 2012 metų Londono olimpiadoje, į kurią tikiuosi patekti. Be to, visada mokausi, kai stebiu savo komandos draugų žaidimą. Lamaras Odomoas, Andre Iguodala, Rudy Gay ir kiti žaidėjai man suteikia labai daug žinių.
- Ar visos europietiško krepšinio taisyklės jums gerai žinomos?
- Svarbiausia yra jas gerai išanalizuoti ir su jomis susipažinti. Jeigu taip ir padarysime, jokių problemų nebus.
- Atsimenate, kuriose rungtynėse pirmą kartą išvydote JAV rinktinės žaidimą?
- Tiksliai neatsimenu, kurie tai buvo metai. Tada rinktinėje žaidė Kevinas Garnettas, Vince'as Carteris ir kiti. Tai buvo turnyras, kuriame V.Carteris peršoko per kažkokį žaidėją ir įkrovė iš viršaus (V.Carteris 2000 metais Sidnėjaus olimpiados krepšinio turnyro finale peršoko per prancūzą Frederiką Veissą - red.). Tai buvo įsimintiniausia akimirka.