„Petriukui labai pasisekė, kad jis gimė ne mergaitė. Kitaip vaikystėje nebūtų turėjęs su kuo žaisti”, – pasakoja Juozukas būriui aplink jį susirinkusių krepšininkų.
Žaidėjai kikena. Paprastas anekdotas juos pralinksmina, o panašių pokštų ar ilgų istorijų 63 metų masažuotojas žino begalę.
Krepšininkų Mažu arba Juozuku šaukiamas vyras su nepriklausomos Lietuvos rinktine buvo nuo pirmųjų dienų – jis rodė vidurinį pirštą teisėjams per 1995 metų Europos čempionato finalą ir pirmas iššaudavo šampaną švenčiant ryškiausias pergales.
Kitokia buvo tik praėjusi vasara, kai šalies Krepšinio federacija nusprendė atsisakyti patyrusio masažuotojo paslaugų.
Bet šiemet Juozukas vėl skaldo anekdotus, tvarsto krepšininkams kojas, maigo jų nugaras.
Tapo rinktinės talismanu
Pernai prieš Europos čempionatą paklaustas, kurio senbuvio trūksta labiausiai, Lietuvos rinktinės kapitonas Robertas Javtokas paminėjo ne Šarūną Jasikevičių ar Ramūną Šiškauską.
„Neįsivaizduoju rinktinės be Juozuko”, – atsakė R.Javtokas.
O Juozukas tuo metu bandė įsivaizduoti, kas yra ilgos atostogos.
„Iš pradžių nuliūdau, – pernykštę žinią, kad yra nebereikalingas, prisiminė J.Petkevičius. – Bet seniai neturėjau atostogų, todėl ilgai nesikrimtau.
Pavyko gerai pailsėti, nors jau buvau primiršęs, kaip reikia atostogauti.
Gaila, kad vyrams Lenkijoje taip nesisekė.”
Dirbti tapo linksmiau
Praėjusį sezoną J.Petkevičius darbavosi jaunoje Vilniaus „Perlo” komandoje, o vasarą sulaukė kvietimo padėti rinktinei pasirengti pasaulio čempionatui.
„Smagu, kad Juozukas grįžo. Jis toks žmogus, kurio lauki”, – neslėpė šeštąją vasarą paeiliui Lietuvos rinktinėje žaidžiantis Simas Jasaitis.
Tomas Delininkaitis irgi pradžiugo: „Juozuko pokštai visada pakelia nuotaiką. Nors rinktinėje ir taip visada geresnė atmosfera nei užsienio klubuose, prisidėjus Juozukui tapo dar linksmiau.
Treniruotis maloniau, kai juokų daugiau.”
Atlieka dvejas pareigas
Nors juokai – svarbu, J.Petkevičių pakvietęs rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra pirmiausia mąstė apie darbus.
„Pamaniau, kad būtų gerai turėti trečią masažuotoją (rinktinėje taip pat dirba Aidas Buzelis ir Aleksejus Peleckis. – Red.) ir žmogų, kuris sprendžia įvairias problemas, – sakė K.Kemzūra. – Komanda turi administratorių, bet jam reikia pagalbininko, nes žaidėjai turi įvairių prašymų – rankšluosčius sunešti, aprangą išskalbti.
Norėjome dar vieno žmogaus, bet negalėjome išplėsti FIBA ribojamo personalo štabo.
O Juozukas gali atlikti dvi funkcijas.
Be to, jis yra rinktinės senbuvis, dirbęs su daug žaidėjų. Į komandą jis visada ateina su gera aura.”
Buvo save jau nurašęs
Kvietimas sugrįžti į rinktinę nustebino J.Petkevičių.
„Jau buvau save nurašęs, – pripažino masažuotojas. – Gera buvo dirbti su jaunimu, bet kai Kęstas pakvietė mane, širdyje apsidžiaugiau.
Darbo šiemet mažiau negu anksčiau, nes esame trys masažuotojai. O gal ir žaidėjai seną žmogų pataupo ir į mane kreipiasi rečiau.
Kad masažų reikia mažiau, gerai. Juk svarbiausia – nepakenkti.
Be to, stengiuosi palaikyti linksmą nuotaiką. Kokią istoriją ar anekdotą pritaikau prie situacijos.”
J.Petkevičius nedrįsta spėti, ką Turkijoje rugpjūčio 28 d.–rugsėjo 12 dienomis gali nuveikti ši Lietuvos rinktinė.
Tačiau bet kuriuo atveju šviesesnės auros komandoje šiemet bus daugiau.
Rinktinės dienoraštis
Vakar Lietuvos rinktinė iš Kauno persikėlė į Vilnių. Šiandien ryte pasitreniravę krepšininkai po pietų išskris į Vokietiją. Ten savaitgalį vyksiančiame turnyre lietuviai išmėgins jėgas su Turkijos, Kroatijos ir Vokietijos rinktinėmis.