Serbai krimtosi dėl nelaimėtų medalių, su pergale sekmadienį (99:88) pasveikino Lietuvą, bet vis dar nebegalėjo atsigauti po pusfinalio dramos.
Šeštadienį dvikovoje su Turkija, serbų nuomone, pergalę iš jų atėmė šališki teisėjų sprendimai.
„Pralaimėjome Lietuvai rungtynes, kuriose atrodėme nepanašūs į save. Varžovai buvo daug šviežesni ir geresni. Mums liko karčios nuosėdos dėl atimtos pergalės pusfinalyje, bet kartu ir garbė, nes nusipelnome ateities komandos apibūdinimo”, – rašė „Sportske Novosti”.
„Lietuva nugalėjo sugniuždytą Serbiją”, – skelbė dienraščio „Vesti” antraštė.
„Serbai nesugebėjo nugalėti kovingai nusiteikusių lietuvių”, – apibendrino naujienų agentūra „Beta”.
Pusfinalio nuoskaudos
Po pralaimėtos pusfinalio dvikovos Turkijai visa Serbijos žiniasklaida vienbalsiai iškeikė teisėjus.
„Spjūvis!” – taip straipsnį apie tas rungtynes pavadino dienraštis „Alo”, paantraštėje parašęs: „Padedant teisėjams Turkija nugalėjo Serbiją.”
Dienraščio „Mondo” antraštė: „K.Tunceri ir teisėjai sukėlė serbų liūdesį.”
„Gaila, labai gaila... Po visko, ką padarė, „ereliai” (taip Serbijoje vadinamos šalies rinktinės. – Red.) liko be finalo. Visiškai pelnyto!” – guodėsi „Mondo” pirmose straipsnio eilutėse.
„Kai teisėjai švilpia į vienos komandos pusę, paprastai sakoma, kad kita komanda žaidė penkiese prieš aštuonis. Šiose rungtynėse teisėjų trijulė buvo verta, ko gero, vieno žaidėjo. Plius 17 000 fanatiškų sirgalių „Sinan Erdem” tribūnose. Vadinasi, Dušano Ivkovičiaus auklėtiniai žaidė penkiese prieš septynis”, – dėstė „Mondo”.
Gerbia Lietuvos krepšinį
Apie Lietuvos krepšinį visa Serbijos žiniasklaida tiek prieš mažąjį finalą, tiek po jo rašė labai pagarbiai.
Apie lietuvius pagarbiai kalbėjo ir 1998-ųjų pasaulio bei triskart Europos čempionas Aleksandras Djordjevičius, kurio 41 taškas nuskandino mūsų šalies ekipą 1995 m. Europos pirmenybių finale.
„Lietuva – dar didesnis krepšinio fenomenas nei Serbija. Tai šalis, kurioje yra tik trys milijonai gyventojų, bet joje krepšinį žaidžia visi. Jiems tai – kaip religija.
Lietuviai bus kito Europos čempionato šeimininkai, o dabar surinko krepšininkus, kurie bus rinktinės pagrindas kitais metais. Jie niekada nenuleidžia rankų, turi fenomenalų Liną Kleizą, kuris tapo šios rinktinės vedliu.
Jiems krepšinis yra svarbiausia sporto šaka, gal net vienintelė”, – pasakojo A.Djordjevičius televizijos „B92” žiūrovams.
Sugrįžimas į elitą
Serbijos rinktinės treneris D.Ivkovičius po visų laimėtų rungtynių kukliai kalbėjo apie savo nuopelnus ir nuolat girdavo žaidėjus.
Tuo tarpu po pralaimėto mažojo finalo dėl išsprūdusių bronzos medalių patyręs strategas pirmiausia kaltino save: „Nesugebėjau paruošti komandos šioms rungtynėms. Nežaidėme tokio krepšinio, kokį galime.
Lietuva rungtyniavo puikiai ir visiškai nusipelnė pergalės. Tai buvo jos diena.”
Komandos kapitonas Nenadas Krstičius pripažino, kad ir ketvirtoji vieta serbams yra teigiamas rezultatas: „Kaip rinktinė – turime ateitį. Nuo finalo mus skyrė sekundės dalys, galėjome pasiekti ir daugiau negu likti ketvirti.
Tačiau esame patenkinti šiuo rezultatu. Sugrąžinome mūsų krepšinį į tas pozicijas, kurios jam priklauso.”
N.Krstičiui pritarė dienraštis „Blic”: „Nors Turkijoje per dvejas paskutines rungtynes neiškovojo pergalių, „ereliai” pasiekė kai ką daug svarbesnio: puikiu stiliumi įtvirtino grįžimą ant didžiojo krepšinio scenos.”
Trenerio ateitis neaiški
D.Ivkovičių serbų žurnalistai labiausiai kamantinėjo norėdami sužinoti, ar jis toliau liks dirbti rinktinėje.
Trenerio sutartis su Serbijos krepšinio federacija baigėsi. Be to, jis šiais metais sudarė kontraktą su Pirėjo „Olympiakos”.
Į klausimą liko neatsakyta. D.Ivkovičius paprašė duoti laiko, kad galėtų ramiai apgalvoti, ar nori treniruoti rinktinę.
Tuo tarpu Serbijos olimpinio komiteto prezidentas, ką tiktai į FIBA krepšinio Šlovės muziejų išrinktas Vlade Divacas kategoriškai pareiškė, kad Serbijos krepšinio federacija privalo daryti viską, kad D.Ivkovičius liktų rinktinėje iki Londono olimpinių žaidynių.
D.Ivkovičius gali pasitraukti ir dėl finansinių Serbijos krepšinio federacijos bėdų.
Nuo 2009-ųjų Europos pirmenybių rinktinės treneris nė karto negavo algos, o Milošui Teodosičiui su komandos draugais už sidabro medalius Lenkijoje pažadėtos premijos taip pat iki šiol dar nesumokėtos.