Tai buvo keista draugija švęsti. Trys galvažudžiai, laisvo elgesio narkomanė ir nelaimės draugas rusas – vietoj trijų šimtų tautiečių sirgalių ir 12 krepšininkų.
Mažytė kamera, kurioje nebuvo gultų, o tik kėdės – vietoj milžiniškos „Sinan Erdem” arenos, kurioje sekmadienio vakarą turėjo būti M.Reinikis.
29 metų lietuvis lemiamas pasaulio krepšinio čempionato kovas praleido Stambulo kalėjime, nes buvo apkaltintas bilietų perpardavinėjimu.
Suėmė nieko nesiaiškinę
Prieš pat Lietuvos ir Serbijos rinktinių rungtynes M.Reinikis su dešimt bilietų rankoje keliavo „Sinan Erdem” arenos kasų link, kai buvo netikėtai sulaikytas.
„Rinktinės rėmėjas Antanas Guoga nupirko Lietuvos sirgaliams į finalą 70 bilietų. Iš jų 10 liko. Aš turėjau juos grąžinti į kasą ir atgauti pinigus, nes bilietai kainavo brangiai – po 200 eurų”, – pasakojo M.Reinikis.
Tačiau prie kasos lietuvio buvo paprašyta palaukti. Netrukus iš prisistačiusių policininkų išgirdo: „O! Big problems.”
Didelės problemos laukė Lietuvos krepšinio sirgaliaus, nes čempionate Turkijoje pareigūnai labai atidžiai medžiojo bilietų perpardavinėtojus.
Kai Lietuvos krepšininkai žengė į aikštę kautis su serbais, bilietų prekyba apkaltintas lietuvis raudonu policijos furgonu su keliais nuožmiai nusiteikusiais futbolo sirgaliais turkais keliavo į kalėjimą.
„Turkijos policija pasielgė niekšiškai, – teigė M.Reinikis. – Iš pradžių suėmė, o tik paskui pradėjo aiškintis, kodėl.”
Kameroje – su galvažudžiais
M.Reinikis nematė, kaip į serbų krepšį kamuolį krauna Mantas Kalnietis ar tritaškius siunčia Linas Kleiza.
Tačiau lietuvis paprašė turkų įjungti radiją ir pasakoti rungtynių eigą. Be to, vilniečio draugai siuntė SMS žinutes su besikeičiančiu Lietuvos komandos naudai rezultatu.
Apie bronzinį triumfą M.Reinikis sužinojo jau patekęs į kamerą.
„Ten sėdėjo trys turkai galvažudžiai tokiais veidais, kokių nenorėčiau daugiau matyti niekada gyvenime, laisvo elgesio narkomanė ir vienas rusas, pakliuvęs dėl tokių pat aplinkybių kaip ir aš, – pasakojo M.Reinikis. – Aš triumfavau kalėjime.
Galvažudžiai nesuprato, kodėl taip džiaugiuosi. Ačiū Dievui, jie buvo visiškai girti.”
Naktis prabėgo be miego
Visą naktį lietuvis buvo tampomas po Stambulą. Lyg filme 3 policininkai ir 5 apsaugos darbuotojai lydėjo krepšinio sirgalių į viešbutį susirinkti daiktų.
Paskui M.Reinikį nuvežė į ligoninę. Ten jis buvo apžiūrėtas medikų ir pasirašė dokumentus, kad nebuvo nuskriaustas policijos.
„Nors mačiau, kaip policininkai žiauriai sumušė du turkų vagis, su manimi jie elgėsi gerai. Aš – užsienietis, mane užtarė ir daug padėjo atvykę Lietuvos konsulato Stambule atstovai. Be to, susidraugavau su policininkais”, – pasakojo krepšinio aistruolis.
5 valandą ryto lietuvis buvo atvestas į paskutinį tardymą ir darsyk patvirtino, kad tiesiog norėjo grąžinti bilietus į kasą.
Pirmadienį po pietų į kamerą atėjo policininkai ir tarė: „You go.” Tai reiškė laisvę.
Pergalė atpirko nemalonumus
M.Reinikis turėjo progą paspausti ranką Lietuvos krepšininkams, nes buvo palydėtas į tą patį lėktuvą, kuriuo iš Stambulo namo skrido bronzinė komanda.
Sirgalių oro uoste iki pat lėktuvo lydėjo trys policininkai.
Laukdami skrydžio lietuvis ir trys turkai linksmai šnekučiavosi, kol galiausiai išsiskyrė lyg seni geri bičiuliai.
„Paklausiau jų, kiek laiko negalėsiu įvažiuoti į Turkiją. Atsakė, kad sugrįžti galėsiu nors ir rytoj”, – šypsojosi M.Reinikis.
Aštuonerias Lietuvos rinktinės rungtynes Izmyre ir Stambule stebėjęs lietuvis negalėjo pamatyti svarbiausios pasaulio čempionato dvikovos. Bet paskutinė naktis Stambule kartu buvo ir neužmirštamas nuotykis, kurį M.Reinikis prisimins visą gyvenimą.
„24 valandos be miego. Aš nepamačiau lemiamų rungtynių, – dėstė sirgalius. – Tačiau dėl tokios pergalės Stambulo kalėjime galėčiau pasėdėti dar metus.”