Būtų sunku pasikviesti į vestuves gerus muzikantus, nemokėti jiems už pasirodymą ir dar išlupti iš jų rankų pinigų už teisę linksminti svečius.
Tačiau FIBA tai pavyko. Pardavusi vieną iš 4 vardinių kvietimų Lietuvai Tarptautinė krepšinio federacija papuošė pasaulio čempionatą puikia rinktine ir nuostabiais sirgaliais.
Tai keistas verslas, kuris kitose sporto šakose atrodo neįmanomas. Bet FIBA keistis nežada.
Kalbėdamasis su „Lietuvos rytu” Stambule naujasis FIBA prezidentas Yvanas Mainini žarstė komplimentus Lietuvai. Tačiau 65 metų prancūzas pateisino savo pirmtakų sprendimą imti pinigus už vardinius kvietimus į planetos krepšinio pirmenybes.
– Po grupės rungtynių Libano treneris pareiškė, jog FIBA turi būti velniškai laiminga, kad suteikė Lietuvai vardinį kvietimą.
Paskui Lietuva nesustojo ir pasiekė pusfinalį.
Ar FIBA laiminga? – „Lietuvos rytas” paklausė Y.Mainini.
– Taip, nes Lietuva yra krepšinio šalis ir į Turkiją atvežė gerą komandą su puikiu treneriu. Mačiau visas lietuvių rungtynes Izmyre, nes jie žaidė toje pačioje grupėje kaip ir Prancūzija.
Lietuva turi stiprią rinktinę, jaunų žaidėjų ir šviesią ateitį.
– Vardinis kvietimas Lietuvos krepšinio federacijai kainavo 500 tūkst. eurų. Į futbolo, rankinio, tinklinio pasaulio pirmenybes neįmanoma nusipirkti vietų, o FIBA pardavė 4 vardinius bilietus. Kodėl FIBA verslas svarbiau už sportinius principus?
– Sakyti, kad tai – vien verslas, būtų neteisinga.
Priimame tokį sprendimą, kad galėtume spręsti nenumatytas problemas. Pavyzdžiui, Lietuva pernai suklupo Europos pirmenybėse, bet gavo galimybę žaisti pasaulio čempionate.
Taip pat kartais turime atsižvelgti į politinę krepšinio situaciją visame pasaulyje. Nemanau, kad tai didelis verslas.
– Ar vardiniai kvietimai toliau bus pardavinėjami ir keturios komandos vėl turės nusipirkti galimybę žaisti pasaulio čempionate Ispanijoje 2014 metais?
– Taip. Bet FIBA valdyba dar gali pakeisti savo nuostatas.
– Šiame pasaulio čempionate net šešios Europos komandos pasiekė ketvirtfinalį. Bet 2011-ųjų Europos pirmenybėse Lietuvoje tik čempionai ir vicečempionai iškart gaus bilietus į Londono olimpines žaidynes. Ar Europai kvota nėra per maža?
– Kitaip mes pražudytume olimpinius principus. Dabar po dvi garantuotas vietas turi Amerika ir Europa, nes tai stipriausi krepšinio žemynai. Kiti žemynai turi po 1 tiesioginį bilietą.
Dar bus papildomas olimpinis atrankos turnyras. Europos pirmenybėse ekipa gali likti netgi šešta, bet turės galimybių patekti į Londoną.
Mes tikimės, kad 2016 metų olimpiadoje rungtyniaus 16 vyrų krepšinio komandų.
Dabar FIBA svarbiausias uždavinys – populiarinti krepšinį. Be Lietuvos tai būtų sunku, nes norime turėti stiprias krepšinio šalis, o Lietuva tokia ir yra.
Aš tikiu, kad kitąmet Europos čempionatas Lietuvoje bus surengtas labai sėkmingai.
– Kodėl jūs nustebote, kai Lietuvos krepšinio federacija pasiūlė, o „FIBA Europe” valdyba padidino Europos čempionate Lietuvoje dalyvausiančių komandų skaičių nuo 16 iki 24?
– Nesu prieš, kad Europos pirmenybėse dalyvautų 24 komandos. Mane nustebino tokio sprendimo aplinkybės.
Šių metų birželį „FIBA Europe” valdyba nusprendė padidinti komandų skaičių iki 24 nuo 2013-ųjų žemyno pirmenybių, o ne nuo 2011 metų.
Tačiau dabar taisyklės buvo sulaužytos. Komandos žaidė atrankos turnyre. Išeina, kad jos kovojo dėl nieko.
– Kaip jautėtės spausdamas ranką Arvydui Saboniui, kuris išrinktas į FIBA Šlovės muziejų?
– A.Sabonis buvo nuostabus žaidėjas. Atsimenu jį nuo 1983 metų, kai dirbau Europos čempionato Prancūzijoje organizaciniame komitete, o A.Sabonis atvyko su Sovietų Sąjungos komanda.
Pamenu, kad dėdamas į krepšį jis du kartus sulaužė krepšio lentas. Tai atrodė baisu. Salėje buvo televizijos direktorius – jis labai keikėsi.
Stambule sutikau ir Šarūną Marčiulionį. Jis padėjo FIBA šiemet per jaunimo žaidynes Singapūre, populiarindamas „3 prieš 3” varžybas.
Mes turime dirbti drauge su šiais didžiais žaidėjais. Legendos – labai svarbios krepšiniui.
– Buvote vienas geriausių pasaulio krepšinio arbitrų. Tokiu vadinamas ir Romualdas Brazauskas, kuris šiame pasaulio čempionate baigė tarptautinę teisėjo karjerą ir tapo FIBA techninės komisijos nariu. Galbūt lietuvis judės jūsų pėdomis?
– Kodėl gi ne? Tačiau jo laukia ilgas kelias. Aš pats 18 metų dirbau Prancūzijos krepšinio federacijos prezidentu, kol tapau FIBA vadovu.
Bet kuriuo atveju R.Brazauskas buvo labai geras arbitras. Visada jaučiausi ramiai, kai jis teisėjaudavo.
R.Brazauskas – šaunus žmogus, ir manau, kad jis padės mums sprendžiant techninius, ateityje – galbūt ir krepšinio politikos reikalus.