Iš uostamiesčio klubo į didžiuosius krepšinio vandenis išplaukęs 216 cm ūgio krepšininkas buvo bemaž pasiryžęs po 13 metų pertraukos užsivilkti „Neptūno” aprangą.
Tačiau 37 metų vidurio puolėjas neskubėjo oficialiai tarti „taip”, kol nepasitikrino dabartinių savo galimybių. Jis intensyviai nebesportavo nuo pernykščio birželio, kai baigė sezoną su Kauno „Žalgiriu”.
Pradėjusį lieti prakaitą E.Žukauską apniko abejonės. Krūviai tarsi atvėrė patirtų traumų randus ir sujaukė planus grįžti į aikštę.
„Eurelijui nekart siūlėme ateiti kartu pasitreniruoti.
Iš pradžių jis lyg ir sutiko, bet paskui taip ir nepasirodė”, – apgailestavo prie „Neptūno” vairo vėl stovintis Rytis Vaišvila, kuris kartu su E.Žukausku yra pelnęs Atlantos olimpiados bronzą.
„Neptūno” komandos vidurio puolėju gali tapti 213 cm ūgio amerikietis Luke’as Bonneris. 25 metų legionierius prie Klaipėdos ekipos prisidėjo rugsėjo 14-ąją ir debiutavo kontrolinėse varžybose.
Šį sezoną pakovoti dėl LKL bronzos užsimoję klaipėdiečiai svajojo pasitelkti ir puolėją Saulių Štombergą.
Tačiau buvęs Lietuvos rinktinės kapitonas, kuriam gruodį sukaks 37-eri, pasirodė finansiškai neįkandamas Klaipėdos klubui.
– Ar įspūdingas Lietuvos rinktinės pasirodymas pasaulio čempionate nepaskatino jūsų žūtbūt vėl pasirodyti krepšinio aikštėje? – E.Žukausko pasiteiravo „Lietuvos rytas”.
– Ne. Aš jau savo tikrai atžaidžiau.
Iš tiesų turėjau noro padėti „Neptūnui”.
Bet kai rugpjūtį pamėginau intensyviai sportuoti, pradėjo skaudėti kelį – iš dalies atsinaujino trauma. Supratau, kad nelabai kas išeis.
Gydytojai, peršvietę koją, irgi patarė atsisakyti krūvių.
Teko tvarkyti kremzlę, valyti kelį. Medikai paaiškino, kad skausmai liausis, jeigu tik nustosiu sportuoti.
– Ar jūs paimate kamuolį į rankas nuo tada, kai pernai paskelbėte baigiąs žaidėjo karjerą?
– Sportuoju savo malonumui, tačiau dažniausiai žaidžiu ne krepšinį, o tenisą.
Bet krepšinis dažnai atsiduria mano akiratyje – štai ir dabar patyrėme nuostabių emocijų, stebėdami mūsų rinktinės žygdarbį Turkijoje. Šaunuoliai, vyrai!
Jų žaidimu džiaugėmės prie televizoriaus kartu su kaimynais, kurie irgi yra baigę krepšininkų karjerą.
– Ką veiksite toliau? Daugelis buvusių sportininkų stengiasi nenutolti nuo pamėgtos šakos.
– Galvoju apie ateitį, bet kokių nors darbų griebsiuosi ne dabar. Dar pamąstysiu, kur ir kaip investuoti.
Pirmiausia reikia vaikus užauginti. Nedas, kuriam lapkritį sukaks aštuoneri, jau antrokas. Rusnė rugsėjo 16-ąją šventė pirmąjį gimtadienį.
Kol kas aš mėgaujuosi gyvenimu ir stengiuosi kuo daugiau laiko skirti šeimai.
Norint likti prie krepšinio, turbūt tektų tapti treneriu.
Nesvarstau tokios perspektyvos – galėčiau treniruoti nebent vaikus.
– Kaip dabar atrodo jūsų diena?
– Ryte nuvežu sūnų į mokyklą. Paskui sportuoju treniruoklių salėje, plaukioju baseine.
Ir namuose, ir aplink juos mums su žmona atsiranda įvairių darbų. Ir dukrelė reikalauja daug dėmesio.
Sūnų, kuris yra aukščiausias klasėje (140 cm), vedu į krepšinio treniruotes, tačiau didelio entuziazmo jis nerodo.
Nedas mokosi groti gitara, bet didžiausią malonumą jam šiuo metu suteikia kompiuteriniai žaidimai.
Net nepajuntu, kaip prabėga diena. O vakarais su draugais neretai dar pažaidžiu tenisą.
– Kitąmet ir Klaipėdoje numatytos Europos krepšinio čempionato kovos. Ar varžybų rengėjai jūsų nekviečia į talką?
– Miesto vadovai ir turnyro organizatoriai yra kreipęsi patarimų į mane ir S.Štombergą. Mielai padėsime, kuo tik galėsime.
Niekada neatsisakysiu nors patarimais bei savo patirtimi padėti ir „Neptūnui”.