Pernai Europos čempionato bronzą iškovoję vilniečio vadovaujami Graikijos krepšininkai šiemetes pasaulio pirmenybes baigė jau aštuntfinalyje, neatsilaikę prieš titulą gynusius ispanus.
Tačiau ši nesėkmė nė kiek nesumažino tarptautinėje arenoje pagarsėjusio 55 metų stratego populiarumo.
Dar čempionato metu Turkijoje užsiminęs, kad greičiausiai negrįš prie Graikijos ekipos vairo, J.Kazlauskas neskuba kibti į naujus darbus. Pasiūlymų stoka jis vargu ar galėtų skųstis.
Lietuvio vardas pastaruoju metu ne kartą minėtas kaimyninės šalies spaudoje.
Lenkijos krepšinio sąjungos prezidentui Romanui Ludwiczukui prasitarus, kad numatoma kalbėtis su „patyrusiu specialistu, kuris per savo karjerą yra iškovojęs svarių laimėjimų ir su rinktinėmis, ir su klubu”, žiniasklaidos dėmesys iš karto nukrypo į J.Kazlauską.
Iš Lenkijos ekipos stratego pareigų po nesėkmingo pasirodymo 2011 metų Europos čempionato atrankos turnyre atleidus Igorį Griszczuką, iš pradžių nebuvo sukama galvos dėl jo įpėdinio.
Bet kitąmet Lietuvoje vyksiančių žemyno pirmenybių komandų skaičių padidinus nuo 16 iki 24 ir lenkams patekus tarp dalyvių, jau šį rudenį norima suburti trenerių štabo vadovą.
„Jonas Kazlauskas bus naujasis Lenkijos krepšininkų treneris?” – spėliojo dienraštis „Gazeta Wyborcza”.
R.Ludwiczukas tokius svarstymus „Lietuvos rytui” pavadino pramanytais, bet nepasakė kategoriškai „ne”: „Labai gerbiu Joną Kazlauską, šio trenerio profesionalumą, tačiau kol kas man su juo neteko kalbėtis apie Lenkijos rinktinę.
Mintis pasitelkti J.Kazlauską, kuris yra pasiekęs puikių rezultatų su Lietuvos ir Graikijos nacionalinėmis komandomis, labai įdomi. Tai tikrai viliojanti kandidatūra, tačiau daug kas juk priklausys ne nuo mūsų.”
– Gal jau sulaukėte kvietimo treniruoti Lenkijos rinktinę? – vakar „Lietuvos rytas” paklausė J.Kazlausko.
– Pirmą kartą girdžiu. Žurnalistai parašo įvairių juokų, o paskui manęs klausinėja.
Šia tema nėra apie ką kalbėti, aš nieko nežinau.
– Ar po pasaulio čempionato galutinai atsisveikinote su Graikijos krepšinio federacija?
– Mano dvejų metų kontraktas baigėsi. Su Graikijos krepšinio vadovais dar nesame išsamiau kalbėjęsi ta tema.
Man susidarė įspūdis, kad jie nenorėjo pernelyg skubotai, neatslūgus emocijoms pulti ką nors spręsti.
Ir aš nenoriu bergždžiai spėlioti, kaip viskas bus toliau.
– Turite ketinimų treniruoti kurį nors klubą?
– Jeigu bus rimtas pasiūlymas – taip. Kodėl gi ne?
Aš visą laiką tai ketinau daryti, nors ir treniravau Graikijos rinktinę.
Bet į mano sutartį su graikais buvo įtraukta punktų, ką galiu ir ko negaliu daryti. Pagal tą kontraktą negalėjau treniruoti kai kurių klubų. Jų nevardysiu, nes būtų ilgas sąrašas.
Ar dabar turiu pasiūlymų iš klubų, nenoriu kalbėti. Laikausi pozicijos nieko nekomentuoti, kol nieko konkretaus neįvyko. Taip esu nusistatęs nuo seno.
Treneriams reikia dirbti, todėl komentarais neverta kelti nereikalingo sąmyšio.
– Kol kas turbūt daugiausia laiko skiriate savo pamėgtam tenisui?
– Taip, norėčiau dabar žaisti tenisą, bet prieš pat pradėdamas treniruoti Graikijos rinktinę gavau traumą – susižeidžiau alkūnę.
Tad negaliu mėgautis tenisu, o to man labiausiai trūksta. Jau tris mėnesius nežaidžiu.
Sunku pasakyti, kiek teks gydytis alkūnę – gal pusmetį.