Didžiąją karjeros dalį Kauno „Žalgiryje“ žaidęs, o vėliau ir klubo trenerių štabe dirbęs D.Maskoliūnas tikisi, kad jo žinios pravers Vilniaus „Lietuvos rytui“, o jo sprendimą supras ir Kauno komandos aistruoliai.
- Treneri, ar pasiūlymas dirbti Vilniaus „Lietuvos ryto“ klube jums buvo netikėtas? - lrytas.lt paklausė D.Maskoliūno.
- Iš pradžių kažkiek ir buvo netikėtas. Tačiau malonu, kai Eurolygoje rungtyniaujantis klubas pakviečia dirbti jauną specialistą. Stengsiuosi klubui duoti kuo daugiau naudos ir tikiuosi, kad pats tobulėsiu kaip treneris.
- Ilgai svarstėte vilniečių pasiūlymą?
- Nežinau, ką reiškia ilgai, bet svarsčiau. Galvojau, galvojau ir prigalvojau.
- Ar nebijote Kauno „Žalgirio“ klubo, kuriame esate žaidęs ir treniravęs, aistruolių pykčio, jog persikėlėte į principinio varžovo stovyklą?
- O ką aš tokio blogo jiems padariau? Kauno „Žalgirio“ aistruolius gerbiau, gerbiu ir gerbsiu. Kai dirbau šitoje komandoje, tą dariau iki galo ir nuoširdžiau, atidaviau save. Dabar prasideda naujas karjeros etapas.
- Kaip reagavo „Kauno“ klubo, kurį treniravote šio sezono pradžioje, vadovai į jūsų sprendimą?
- Reagavo labai protingai ir su padrąsinimais. Nebuvo jokių pykčių ir nesusipratimų. Pakalbėjome ir išsiskyrėme draugiškai.
- Darbą Vilniaus „Lietuvos ryte“ vertinate kaip iššūkį?
- Vienareikšmiai taip. Darbas klube, kuris rungtyniauja visuose aukščiausio lygio turnyruose, yra tik žingsnis į priekį. Tikiu, kad mano žinios pravers, o tuo pačiu ir pats stengsiuosi tobulėti.
- Ar jau teko bendrauti su treneriu A.Trifunovičiumi?
- Šiomis dienomis neteko. Tačiau jį puikiai pažįstu dar nuo tų laikų, kai stovėjome skirtingose barikadų pusėse. Pabendraudavome ir po to, kai jis jau nebedirbo Vilniaus „Lietuvos ryte“. Santykiai tarp mūsų labai normalūs ir profesionalūs.