Jis dar nespėjo pamiršti lietuviškų žodžių ir Vilniaus kavinių, kuriose verdama geriausia kava.
A.Trifunovičius grįžta į „Lietuvos ryto” trenerio postą, kuriame jau yra dirbęs pusantro sezono.
43 metų serbas pakeitė Draženą Anzulovičių – šis kroatas buvo atleistas praėjusį penktadienį po ketverių paeiliui pralaimėtų rungtynių.
A.Trifunovičiaus asistentu tapo Darius Maskoliūnas – 39 metų kaunietis praėjusį sezoną treniravo „Žalgirį”, o šį pradėjo kaip „Kauno” komandos treneris.
D.Anzulovičiaus pagalbininkas buvęs Robertas Štelmaheris grįžta į Vilniaus „Perlo” klubą.
Latvis jau yra vadovavęs sostinės jauniesiems krepšininkams praėjusį sezoną.
„Perlo” trenerio poste R.Štelmaheris pakeitė kroatą Ivaną Sunarą, su kuriuo atsisveikinta tą pačią dieną kaip ir su D.Anzulovičiumi.
Rokiruotės įvyko staigiai, tad šiandien iš Belgrado atskrendantis A.Trifunovičius tiesiai iš oro uosto skubės į rungtynes.
Šiandien vakare „Lietuvos rytas” žais LKL rungtynes Klaipėdoje su „Neptūnu”, o rytoj – su „Nagliu-Adakriu”.
Kitą savaitę Lietuvos čempionai startuos Eurolygoje. Pirmoji C grupės dvikova – spalio 20 dieną Stambule su „Fenerbahce” (Turkija).
– Treneri, ar nepasijutote keistai, gavęs pasiūlymą vėl treniruoti komandą, su kuria sykį jau buvote atsisveikinęs? – „Lietuvos rytas” paklausė A.Trifunovičiaus.
– Šis kvietimas suteikia man teisę manyti, kad per tuos beveik dvejus metus prie „Lietuvos ryto” vairo man pavyko palikti tam tikrų pėdsakų.
Tikriausiai tai ir buvo priežastis, kodėl Vilniaus klubui prireikė manęs dar kartą.
– 2007 metais „Lietuvos ryto” treneriu tapote likus tik kelioms dienoms iki Europos taurės ketvirtfinalio, kai pakeitėte Zmago Sagadiną.
Šįkart iki Eurolygos starto liko vos savaitė. Kuri situacija atrodo sudėtingesnė?
– Tai skirtingos istorijos. Tada neblogai pažinojau komandą, nes porą mėnesių dirbau Z.Sagadino asistentu.
Dabar žinau tik krepšininkus, su keliais jų man teko dirbti.
Toje komandoje buvo Artūras Jomantas, Kenanas Bajramovičius, taip pat ir Martynas Gecevičius, perėjęs į „Lietuvos rytą” iš Vilniaus „Sakalų”.
Pažįstu ir Milko Bjelicą – jis žaidė Belgrado „Crvena zvezda”, kai treniravau šį klubą.
Igoris Miloševičius irgi rungtyniavo Belgrade.
Prisimenu Stepą Babrauską, nes jis atstovavo Rygos klubui, kai su „Lietuvos rytu” žaidėme Baltijos lygoje.
Nors pažįstu daugumą „Lietuvos ryto” žaidėjų, palyginti abi situacijas sunku. Viena yra žaisti Europos taurės varžybose, visai kas kita – Eurolygoje.
– Ar turėjote galimybių pamatyti „Lietuvos ryto” žaidimą šį sezoną?
– Tik su Maskvos CSKA – man atsiuntė šio mačo įrašą.
Gerbiu savo kolegas ir krepšininkus, todėl pateikti rimtas objektyvias išvadas galėsiu tik sužinojęs, kas vyksta viduje.
Stebint tą dvikovą man trūko tik vieno – emocijų.
Kai dirbau „Lietuvos ryte”, taip pat ir po to ši ekipa visada žaisdavo emocingai. Pasikartosiu – šįkart emocijų trūko.
– Vilniaus klubas šį sezoną kelia aukštų tikslų – pasiekti Eurolygos „Top 16” etapą ir ten laimėti bent ketverias rungtynes.
Taip pat norima kovoti dėl LKL aukso žiedų, laimėti Baltijos lygos ar Lietuvos krepšinio federacijos turnyrą. Ką manote apie tokius tikslus?
– Pakalbėsime apie tai, kai atvyksiu į Lietuvą. Dabar man sunku vertinti komandą.
Pirmiausia turiu pasikalbėti akis į akį su žaidėjais ir per kelerias rungtynes susidaryti aiškesnį vaizdą.
Mes neturėsime daug laiko. Turime elgtis išmintingai, o žaidėjai turi suvokti, koks metas atėjo, ir būti pasirengę kautis iš širdies ir emocingai.
„Lietuvos rytas” yra pelnęs pagarbą Europoje ir visada siekia aukštų tikslų.
Taip yra dabar, taip buvo ir tada, kai Vilniuje dirbau aš.
– Kodėl praėjęs sezonas jums susiklostė taip chaotiškai – pradėjote dirbti Sankt Peterburgo „Spartak”, o paskui grįžote į Serbiją, kur jūsų klubas „Crvena zvezda” klampojo skolose?
– Rusijoje vėlai prisidėjau prie komandos, užtruko žaidėjų parinkimas.
Bandėme rasti sprendimų, bet susitarti su klubo vadovais nepavyko ir dėl to palikau Rusiją.
Grįžau namo ir buvau nusprendęs čia su šeima pasilikti ilgesniam laikui.
Sutikau prisidėti prie „Crvena zvezda” – klubo, kuriame užaugau kaip krepšininkas ir treneris.
Tačiau komandai skaudžiai kirto krizė Serbijoje. Sezoną baigėme visiškai kitos sudėties nei man atėjus.
Sutelkti žaidėjus dirbti be pinigų buvo labai sudėtinga.
Vienintelis siekis buvo dirbti ateičiai, ir aš esu laimingas, kad jauni talentingi žaidėjai sudarė naujus gerus kontraktus.
Turėjau galimybių likti klube, bet nebenorėjau dirbti tokiomis sąlygomis.
Tokio sezono, kaip praėjęs, nenorėčiau pakartoti.
Tikiu, kad su „Lietuvos rytu” manęs laukia kitokie metai.
„Turėsime pajėgų trenerių štabą”
„Lietuvos ryto” klubo valdybos pirmininkas Jonas Vainauskas:
„Pakvietėme A.Trifunovičių ir D.Maskoliūną į komandą, nes kartu su Arvydu Gronskiu jie, mūsų manymu, turėtų sudaryti pajėgų trenerių štabą.
A.Trifunovičių pasirinkome todėl, kad iki Eurolygos starto liko tik savaitė. Bet kuriam kitam treneriui užsieniečiui reikėtų daugiau laiko susipažinti su komanda. A.Trifunovičius gali tiesiai iš oro uosto važiuoti į varžybas su komanda, nes puikiai žino klubo aplinką, darbuotojus ir daugumą žaidėjų. Jam išėjus iš komandos 2008 metais mūsų ryšys nebuvo nutrūkęs – bendraudavome telefonu ir jis žinojo, kas vyksta „Lietuvos ryte”. Tai, kad praėjusį sykį A.Trifunovičiui nepavyko laimėti daugiau titulų, turėtų suteikti jam dar daugiau motyvacijos. Su šiuo treneriu mes žaidėme žavų krepšinį. Po kelerių metų darbo kituose Europos klubuose jis Vilniuje turėtų kabintis į naują galimybę iš visų jėgų.
D.Maskoliūnas yra vienas geriausių Lietuvos trenerių. Jonas Kazlauskas mums yra per brangus, Rimas Kurtinaitis turi kontraktą su Rygos VEF, o D.Maskoliūnas yra jaunas, greitai tobulėjantis treneris, per kelerius metus pasisėmęs neįkainojamos patirties „Žalgiryje”. Praėjusį sezoną net sudėtingomis aplinkybėmis jis išliko orus ir tikrai neblogai parengė „Žalgirį” lemiamoms LKL kovoms, kurių paskutines pats turėjo praleisti.
Mūsų tikslai lieka tokie patys. Norime patekti į Eurolygos „Top 16” turnyrą ir, jeigu tai pavyks, ten laimėti daugiau rungtynių nei esame laimėję anksčiau. Taip pat norime kovoti dėl LKL aukso žiedų, nes tai atvertų mums kelią į Eurolygą kitąmet. Sunku nugalėti visose varžybose, bet pabandysime laimėti Baltijos lygos arba Lietuvos krepšinio taurės turnyrą.
Ši žaidėjų sudėtis yra pajėgi įgyvendinti iškeltus tikslus. Pastaruoju metu „Lietuvos rytas” žaidė keliskart prasčiau nei galėjo. Komanda atrodė beveidė, daugiau nei mėnesį žaidė beviltiškai ir be ugnies. Mūsų žaidėjai – geri ir su nauju treneriu gali žaisti daug geriau.
Esu dėkingas Robertui Štelmaheriui, kuris būdamas „Lietuvos ryto” laikinasis treneris pradėjo rengti komandą naujovėms, o paskui sutiko sugrįžti į „Perlą”. Su šia jauna ekipa jis sėkmingai dirbo praėjusį sezoną. Tikriausiai Ivano Sunaros pasirinkimas buvo nevykęs ir sugrįžęs R.Štelmaheris turėtų grąžinti jaunuoliams norą kautis.”
A.Trifunovičiaus karjera
* Nuo 2001 iki 2005 metų dirbo Belgrado „Crvena zvezda” (Serbija). Iš pradžių asistentu, o paskui pagrindiniu treneriu.
* Nuo 2006 m. lapkričio –„Lietuvos ryto” trenerio Zmago Sagadino asistentas.
* Nuo 2007 m. vasario iki 2008 m. gegužės – „Lietuvos ryto” treneris. 2007 m. su Vilniaus komanda pasiekė Europos (ULEB) taurės turnyro finalą, kuriame pralaimėjo Madrido „Real”. 2007 m. laimėjo Baltijos lygos čempionų titulą. 2007–2008 m. sezoną Eurolygoje su „Lietuvos rytu” pasiekė „Top 16” etapą ir ten pritrūko vos vienos pergalės iki ketvirtfinalio.
* 2008–2009 m. treniravo Atėnų „Panionios” (Graikija).
* 2009 m. tapo Sankt Peterburgo „Spartak” (Rusija) treneriu, bet lapkritį buvo atleistas.
* 2009 m. gruodį grįžo prie Belgrado „Crvena zvezda” vairo ir treniravo finansinių problemų kamuojamą klubą iki sezono pabaigos.