Naujojo sezono startas vainikuotas pergale – pirmajame Lenkijos lygos ture D.Adomaičio auklėtiniai 77:66 pranoko Zgoželeco „Turow” ekipą.
Penktus metus „Czarni” gretose rungtyniaujančiam Mantui Česnauskiui tai buvo 125-osios rungtynės lygoje. Per jas gynėjas iš Lietuvos į svečių krepšį įmetė 12 taškų ir tarp nugalėtojų buvo trečias pagal rezultatyvumą.
Praėjusį rudenį „Czarni” trenerio Igorio Miglinieko asistento poste prasidėjusi naujoji D.Adomaičio karjera netruko įsibėgėti. Klubo vadovams nusivylus latvio darbu, jo pareigos kovo pabaigoje buvo patikėtos su didžiuoju krepšiniu neseniai atsisveikinusiam tituluotam 36-erių lietuviui.
Ką tik iškeptas strategas tąsyk spėjo atvesti komandą į atkrintamąsias varžybas. Ketvirtfinalyje Slupsko ekipą išstūmė kito lietuvio Tomo Pačėso treniruojamas daugkartinis Lenkijos čempionas Gdynės „Prokom”.
Pagyręs D.Adomaitį kaip „labai ambicingą ir tobulėjantį trenerį, turintį tinkamas savybes šiai profesijai”, „Czarni” klubo prezidentas Andrzejus Twardowskis vasarą pasiūlė lietuviui pasirašyti dvejų metų sutartį.
– Ar skalsi ta trenerio duona? – „Lietuvos rytas” vakar pasiteiravo D.Adomaičio.
– Svarbiausia, kad šis darbas man patinka ir jaučiuosi atsidūręs toje vietoje, kurioje ir norėjosi būti.
Tačiau nuolat reikia mokytis, kiekvieną dieną sužinai ką nors nauja. Esu jaunas ir man daug ko dar reikia išmokti.
Būna malonu, kai per varžybas pavyksta įgyvendinti per treniruotes parengtą planą, kai žaidėjai laikosi sutartų schemų.
Aš pats trenerio karjerą iš pradžių esu planavęs visiškai kitaip: maniau keletą metų padirbėti asistentu, sukaupti didesnį žinių bagažą. Bet gyvenimas pažėrė kitokių išbandymų.
Sudaryto dvejų metų kontrakto per daug nesureikšminu. Juk trenerio darbe viskas priklauso nuo rezultatų, o ne nuo sutartyje įrašyto termino.
– Kaip sekėsi burti komandą naujam sezonui?
– Norėjau, kad liktų praėjusio sezono branduolys.
Tačiau to įgyvendinti nepavyko, nes mūsų biudžetas yra kiek mažesnis už pernykštį.
Turime ribotą, bet stabilų biudžetą, taigi rinkdamiesi žaidėjus turėjome atsižvelgti į finansines galimybes.
Iš buvusios komandos liko tiktai du krepšininkai – M.Česnauskis ir sunkusis puolėjas Pawelas Leonczykas.
Smarkiai atnaujintai komandai reikia laiko susižaisti, o visi nori, kad rezultatai būtų „čia ir dabar”.
Turime ir legionierių. Dar nežinia, kaip seksis vidurio puolėjui Bryanui Davisui, nes po studijų JAV jis dar tik pratinasi prie europietiško krepšinio.
– Kokios užduotys keliamos ekipai?
– Klubo prezidentas pristatydamas komandą prieš sezoną pasakė, kad lygoje turime šeštą pagal dydį biudžetą, tad komanda turi užimti ne žemesnę vietą.
Aišku, norime daugiau – papulti į pirmąjį ketvertą. Bet negalima per daug sukti galvos dėl to, kas bus po mėnesio ar dar vėliau. Dabar svarbiausia – artimiausios rungtynės. Kiekvienas kitas mačas – pats reikšmingiausias.
– M.Česnauskis tapo komandos kapitonu? Gal jau ir Lenkijos pilietybę gavo?
– Jeigu treneris lietuvis, tai ir kapitonas turi būti lietuvis.
O jei rimtai, jį vieningai išrinko žaidėjai. Mantas – komandos senbuvis, čia jaučiasi kaip namie. Slupske gyvena su lenke žmona ir dukterimi. Jis ištikimas klubui, daug yra nuveikęs jo labui.
M.Česnauskio reikalai dėl Lenkijos paso užsitęsė dėl nuo mūsų nepriklausančių priežasčių. Klubas jau seniai yra sutvarkęs formalumus, trūksta tik šalies prezidento parašo ant potvarkio.
Tačiau dėl visiems žinomų tragiškų įvykių šie reikalai, matyt, ilgesniam laikui atsidūrė prezidentūros stalčiuose.