S.Jasaitis tapo jau antruoju garsiu Lietuvos krepšininku, kuris po atostogomis prasidėjusio sezono mėgins pajusti žaidimo skonį vėl vilkėdamas „Lietuvos ryto” marškinėliais.
Š.Jasikevičiui pusantro mėnesio žaidimo LKL čempionų komandoje atvėrė duris į stipriausią Turkijos komandą – Stambulo „Fenerbahce”.
Savo pasirinkimą įžaidėjas aiškino realiomis galimybėmis laimėti šių metų Eurolygos turnyrą. Š.Jasikevičius šį sezoną per 6 rungtynes Eurolygoje rinko vidutiniškai po 7,3 taško, atliko po 4,3 rezultatyvaus perdavimo.
Išleidęs 34 metų veteraną sostinės klubas sukirto rankomis su puolėju S.Jasaičiu, šį sezoną nežaidusiu jokioje ekipoje.
28 metų 202 cm ūgio snaiperis pernai pasaulio čempionate Turkijoje buvo svarbus bronzą iškovojusios Lietuvos rinktinės žaidėjas – jis rinko po 7,6 taško (tritaškių taiklumas – 47 proc.), atkovojo po 5 kamuolius.
Vilnietis „Lietuvos ryto” marškinėliais jau vilkėjo 2001–2006 metais. Per savo karjerą puolėjas yra rungtyniavęs ir Vilniaus „Sakalų”, Tel Avivo „Maccabi” (Izraelis), Vitorijos „Tau Ceramica”, Badalonos „Joventut” (Ispanija), Stambulo „Galatasaray” (Turkija) ekipose.
– Kaip jaučiatės sugrįžęs į Vilnių? – „Lietuvos rytas” pasiteiravo S.Jasaičio.
– Tai kad aš pastaruoju metu niekur nebuvau išvažiavęs. Visą sezoną čia atostogavau. (Juokiasi. – Red.)
Jaučiuosi gerai, nes dingo galvos skausmas dėl ateities. Galėsiu susitelkti darbui. „Lietuvos ryto” ekipoje subrendau kaip krepšininkas, todėl su ja mane sieja malonūs prisiminimai.
– Kodėl pasaulio čempionate sėkmingai pasirodžiusiu žaidėju beveik pusmetį nesusidomėjo nė viena pajėgi komanda?
– Per mano karjerą tai pirmas toks keistas sezonas. Nesakau, kad tų komandų iš viso nebuvo. Gal aš per daug norėjau?
Manau, kad po pasaulio čempionato Turkijoje reikėjo greičiau apsispręsti. Bet vis tikėjausi geresnio pasiūlymo.
Nenorėjau vykti į kokią nors Rusijos komandą, kuri niekur rimčiau nežaistų, tačiau turėtų krūvą pinigų.
Norėjosi žaisti pajėgioje ekipoje, turinčioje gerų perspektyvų Eurolygos arba Europos taurės turnyruose. Bet laikas bėgo, komandų sudėtys susidėliojo ir pasirinkimo nebeliko.
– Nesibaiminote, kad taip prabėgs visas šis sezonas?
– Tikėjausi, kad nuo Naujųjų vis tiek pradėsiu žaisti. Buvau pasiryžęs eiti į aikštę, net jei nesulauksiu gero pasiūlymo. Juk liko tik 5 ar 6 mėnesiai.
Būtų buvę neprotinga dar ko nors laukti. Juolab kad vasarą vėl laukia rinktinė.
Svajojant dalyvauti Europos čempionate Lietuvoje, jau reikia normaliai žaisti. Manau, kad pasirinkau visai neblogai.
– Kodėl priėmėte „Lietuvos ryto” pasiūlymą?
– Įdomiai viskas susiklostė. Su vilniečiais buvo šnekėta jau anksčiau, bet tąsyk nieko konkretaus nesusiderėjome. Aš ir pats norėjau palaukti, pasidairyti ir kitų variantų.
Bet laikas bėgo, reikėjo apsistoti ties kuria nors komanda. Vėl atsirado „Lietuvos ryto” pasiūlymas, sutapo ir aplinkybės, ir mūsų interesai, todėl sutikau.
– Š.Jasikevičius buvo tapęs emociniu Vilniaus ekipos lyderiu. „Lietuvos ryto” klubo aistruoliai, žinodami jūsų galimybes, matyt, irgi tikisi, kad nesikratysite lyderio naštos.
– Vilniaus komandoje visi gali būti lyderiai. Joje nėra išskirtinių žvaigždžių, visi dirba dėl komandos.
Ir aš atėjau norėdamas atiduoti šimtą procentų savo jėgų. Noriu iš savęs išspausti viską. Jei nesijausčiau galįs padėti, nebūčiau ėjęs.
– Kiek laiko prireiks pajusti varžybų ritmą?
– Laiko reikės vien tam, kad pajusčiau žaidimą penki prieš penkis. Individualios treniruotės to neatstoja.
Mano fizinė forma nėra prasta. Daug dirbau su svarmenimis, nesu nusilpęs.
– Kuriuos žaidėjus iš dabartinės ekipos pažįstate?
– Lengviau pasakyti, kurių nepažįstu.
Su Martynu Gecevičiumi kartu žaidėme pastarajame pasaulio čempionate. Su Stepu Babrausku drauge sportuojame nuo vaikystės. Gerai pažįstu ir Artūrą Jomantą, ir legionierius.
Esu treniravęsis su Cemaliu Nalga. Pernai man atstovaujant Stambulo „Galatasaray” jis su mumis nežaidė, nes prieš sezoną buvo diskvalifikuotas, bet treniravomės drauge.
– Aptarėte, ko iš jūsų tikisi treneris Aleksandras Trifunovičius?
– Treneris man dar negrasino nei sunkiomis treniruotėmis, nei dar kuo nors. (Juokiasi.)
Jis pats prisidėjo, kad ateičiau į komandą. Vadinasi, mano, kad galiu būti naudingas.
Jis žino, ką aš sugebu. Stengsiuosi jo ir sirgalių neapvilti.
„Žalgiryje” vietoj slovėno žais serbas
Metų sandūroje permainų neišvengė ir Kauno „Žalgirio” komanda. LKL vicečempionų gretas savavališkai palikusį slovėną Mirzą Begičių pakeitė vidurio puolėjas Bobanas Marjanovičius (nuotr.). 22 metų 222 cm ūgio serbą kauniečiai iki sezono pabaigos pasiskolino iš Maskvos CSKA ekipos.
„B.Marjanovičius yra išskirtinio ūgio ir sudėjimo, jam beveik nereikia pašokti norint įdėti kamuolį į krepšį. Turėsime rasti būdų, kaip panaudoti tokią jėgą po krepšiu. Jis yra jaunas, perspektyvus krepšininkas, tobulėjantis kiekvieną mėnesį”, – klubo svetainei sakė „Žalgirio” treneris Rimantas Grigas.
Šį sezoną Eurolygoje B.Marjanovičius žaidė 8 mačus, vidutiniškai per 11,6 min. pelnydamas po 4,2 taško ir atkovodamas po 3,5 kamuolio.
2010-ųjų vasarą B.Marjanovičius su CSKA sudarė trejų metų sutartį. Jei žaidėjas pritaps Kaune, žalgiriečiai turės pirmenybę tariantis dėl šio legionieriaus žaidimo Lietuvoje ir kitą sezoną.
Tuo tarpu M.Begičiaus, į Kauną negrįžusio po Kalėdų atostogų, karjera gali pakrypti į Ispaniją. Kalbama, kad 25 metų 220 cm ūgio „centrą” vilioja Madrido „Real” ekipa.
Vis dėlto vidurio puolėjui, turinčiam galiojančią sutartį su kauniečiais, debiuto Madride gali tekti laukti ilgai. Kauno klubo vadovai, kreipęsi į FIBA arbitražo teismą, artimiausiu metu neketina krepšininkui suteikti paleidžiamojo rašto.