Turint geriausio visų laikų krepšininko genų nėra lengva susidoroti su nuolatiniu dėmesiu,
spaudimu, reikalavimais ir viltimis, kurie kasdien smelkiasi į 20 metų M.Jordano sūnų.
Nepaisant to, Marcusas, susidurdamas su daug bėdų, tampa geresniu krepšininku ir geresniu
žmogumi.
Kiekvienas jo žingsnis krepšinio aikštėje, kiekvienas žaidimo elementas sąmoningai arba
nesąmoningai lyginamas su M.Jordano žaidimo stiliumi.
Kuo panašus Marcuso ir jo tėvo, legendinio MJ, žaidimas?
Kūrėjo gyslelė
Marcusas. Marcusas Jordanas iš tiesų turi tam tikrų meninių gabumų prie krepšinio lanko.
Kadangi jis neturi milžiniško stoto, turi pasikliauti įmantriais judesiais, kad išprovokuotų
pražangą arba kai didesnis žaidėjas meta jam iššūkį.
Jis paveldėjo iš tėvo garsųjį metimą, kuriuo varžovas apgaunamas imituojant dėjimą viena ranka,
tačiau staigiu veiksmu kamuolį permetant į kitą ranką ir metant tarsi iš po krepšio.
Michaelas. Jis buvo tikras kūrėjas ore. Tai, kas anksčiau atrodė įprasta, jis sukūrė neįprastai.
Jo apskaičiuoti veiksmai ir kurioziški metimai kiekvieną vakarą sužavėdavo aistruolius. Jis
krepšinio aikštėje buvo tikras kūrėjas. Ir niekam neprilygstantis.
Žudikiškas instinktas
Marcusas. M.Jordanas nėra tas žaidėjas, kuris užsidaro perimetre ir šaudo į krepšį visą dieną.
Jis nebijo įbėgti į baudos aikštelę, kad priverstų prasižengti varžovą ir stotų mesti baudos metimų arba kad realizuotų taiklius metimus arti krepšio.
Per rungtynes Marcusas vidutiniškai meta po šešis baudos metimus, ir tikslą pasiekia 79 proc.
tokių metimų.
Jis linkęs apgalvoti savo metimus, nors tikrai nebijo brautis pro minią tiesiai prie krepšio, net
jei priešais jį stovi kūnų jūra.
Michaelas. M.Jordanas buvo tikras žudikas aikštėje. Kai reikėdavo, jis prilašindavo visą jūrą.
M.J. mėgaudavosi dėmesiu ir lemiamomis akimirkomis. 40 taškų jis galėdavo pelnyti su neįtikėtinu
lengvumu. Toks taškų skaičius jam būdavo lengvas grobis.
Gynyba
Marcusas. Šiuo metu kone geriausia Marcuso, kaip krepšininko, savybė - puiki gynyba.
Jis turi neįtikėtiną nuojautą gynyboje ir gali sugriauti varžovų puolimo sistemą. Svarbu tai,
kad M.Jordanas nebijo juodo ir dažnai nematomo darbo aikštėje.
Jis sugeba įklampinti gerokai už save aukštesnius varžovus ir turi įgūdžių žvitriai perimti
kamuolį iš budrumą praradusių gynėjų.
Michaelas. 1998 metais išrinktas geriausiai NBA besiginančiu žaidėju. Devynis kartus buvo
išrinktas į pirmąją geriausiai besiginančių krepšininkų komandą.
Ar dar reikia ką nors pasakyti?
Nugalėtojo mentalitetas
Marcusas. Jis sėkmę pagavo jau žaisdamas vidurinėje mokykloje. Jis vedė į pergales savo komandą Ilinojaus valstijos čempionate, kai buvo komandos „Whitney Young Dolphins“ lyderis. Lemiamoje dvikovoje jis pelnė 19 taškų, o „Dolphins“ 69:66 nugalėjo „Waukegan“ krepšininkus.
Žinoma, krepšinio lygis ten nebuvo pačios aukščiausios prabos, tačiau kiekvienose rungtynėse jis
parodydavo, jog turi nugalėtojo mentalitetą. Kaip ir jo tėvas.
Michaelas. M.Jordanas tiesiog nekęsdavo pralaimėjimų ir darydavo viską, kad aikštę jis paliktų
kaip nugalėtojas. Jis visada, kiekvieną rungtynių minutę, būdavo Čikagos „Bulls“ komandos
variklis. M.Jordanas krepšinio aikštėje turėjo čempiono širdį.
Apie pralaimėjimą jam nebuvo ir kalbų.
Sugebėjimas atakuoti
Marcusas. Jis neturi idealaus metimo, tačiau akivaizdu, kad gali pataikyti. Svarbu tai, jog
jis turi sugebėjimų pats susikurti progą atakai.
Jo taiklumas siekia 43 proc., o per rungtynes jis vidutiniškai įskraidina beveik po du
tritaškius.
Žinoma, tritaškius jis mėto koledžų lygoje, kur tritaškių linija yra gerokai arčiau krepšio.
Tačiau tai vis vien įspūdingas taiklumas.
Michaelas. M.Jordanas savo karjerą pradėjo kaip pusėtinas metikas iš šuolio, tačiau garsėjo kaip
didis dėjimų meistras.
Per karjerą jo metimas iš šuolio tobulėjo ir tai buvo kone pats baisiausias ginklas Čikagos
„Bulls“ varžovams.
Dėjimai
Marcusas. Šioje situacijoje būkime atviri - jaunuolis pagal šį krepšinio elementą nė iš tolo
neprilygsta savo tėvui. Michealas Jordanas pravardę „Air Jordan“ gavo ne be priežasties.
Nors Marcusas neturi tokių sugebėjimų kaip Michaelas, Jordanas jaunesnysis tikrai gali užbaigti
ataką dėjimu.
Michaelas. Ar tikras krepšinio aistruolis gali pamiršti fantastišką jo dėjimą rungtynėse su
Niujorko „Knicks“? Kaip tada meistriškai buvo suklaidinti du „Knicks“ žaidėjai, o M.Jordano
įspūdingam šuoliui nesutrukdė ir Niujorko komandos širdis Patrickas Ewingas.
Michaelas Jordanas sugebėdavo dėti į krepšį iššokdamas virš bet kurio žaidėjo lygoje. Nesvarbu, kokio ūgio bebūtum, jei buvai pakankamai kvailas, kad stotum jam skersai kelio, didelė tikimybė, kad tavo išsižiojęs veidas atsidurs plakate, pakabintame kokio nors vaikio kambaryje.
Lemiami taškai
Marcusas. Marcusas Jordanas yra žaidęs svarbių rungtynių - žinoma, jo pasiektame lygyje - ir tai jis darė tikrai gerai.
Ilinojaus valstijos čempionate jis sužaidė tikrai įspūdingų rungtynių, kurios jo komandai atnešė išskirtinių pergalių.
Vienos svarbiausių rungtynių M.Jordano karjeroje kol kas - Floridos universiteto komandos akistata su UCF. M.Jordanas UFC komandai pelnė 18 taškų ir buvo rezultatyviausias savo ekipos žaidėjas.
Likus 24 sekundėms jis pataikė du baudų metimus ir išvedė UCF „Kinghts“ komandą į priekį 55:52. „Riteriai“ šventė pergalę 57:54.
Nors jis nepasieks savo tėvo šaltakraujiškumo ir charizmos, tokie faktai rodo, kad lemiamomis akimirkomis jis išlaiko tvirtus nervus.
Michaelas. Per savo karjerą Michaelas Jordanas nurungė daugybę asų. Nugalėtojų, kuriuos jis pričiupo, skaičius yra įspūdingas.
M.Jordanas yra, ko gero, daugiausia lemiamų taškų pelnęs žaidėjas sporto istorijoje.
Išvada
Akivaizdu - Marcusas Jordanas niekada neperims viso savo tėvo palikimo - tai neįmanoma, tačiau nėra priežasčių galvoti, jog šis krepšininkas netaps aukšto lygio žaidėju.
UCF komandoje pirmuosius metus jis žaidė brandžiai ir buvo vienas geriausiųjų.
Dabar didžiausia jo problema yra ta, kad jis užima tarpinę poziciją tarp įžaidėjo ir atakuojančio gynėjo, nors turi taškų mėtytojo galvoseną. Jam trūksta ūgio ir masės, kad tiktų atakuojančio gynėjo pozicijai, kurioje jis dabar ir žaidžia ir kuri tinka jo žaidimo stiliui. Kadangi jam 20 metų, yra nedidelė tikimybė, kad jis šiek tiek ūgtels, o tai nepaprastai praplėstų jo perspektyvas.
Negalima prognozuoti, kad jis tikrai žais NBA Visų žvaigždžių rungtynėse, tačiau Marcusas turėtų tapti stambaus kalibro žaidėju ir galbūt po studijų metų taps kurios nors NBA komandos startinio penketo nariu.
Jeigu jis išmoks būti tikru įžaidėju, jo laukia šviesi ateitis.
