Viena jauniausių ir ryškiausių kylančių žvaigždžių šį sezoną yra Vilniaus „Lietuvos ryto” vidurio puolėjas J.Valančiūnas.
Lietuvis Eurolygoje debiutavo vos prieš tris mėnesius, bet iškart parodė, kad nepripažįsta jokių autoritetų, ir jau per pirmąsias rungtynes su Stambulo „Fenerbahce” klubu pelnė 10 taškų ir atkovojo 10 kamuolių.
Ateitį lems darbas
„Talentingų vaikinų krepšinio pasaulyje nėra daug. J.Valančiūnas – vienas jų, tačiau ateitį lems tai, kiek jis dirbs.
Jonas turi visas talentingam vidurio puolėjui reikalingas savybes – jis yra aukštas, atletiškas ir gerai jaučia kamuolį.
Jau per pirmą savaitę susidariau įspūdį, kad tai geras vaikis, jis stengiasi ir dirba. O kitų dalykų dar išmoks”, – apie jauniausią Vilniaus komandoje krepšininką kalbėjo pusantro mėnesio „Lietuvos ryte” rungtyniavęs Šarūnas Jasikevičius.
Per LKL rungtynes gauta čiurnos trauma buvo pristabdžiusi 18-metį aukštaūgį, bet jo asmeninė statistika Eurolygoje vis vien yra labai solidi – 8 taškai, 5 atkovoti kamuoliai ir 74,4 proc. dvitaškių taiklumas per 14,6 min.
Be J.Valančiūno, per Eurolygos rungtynes aikštėje reguliariai pasirodo tik vienas 1992 metais gimęs krepšininkas – Malagos „Unicaja” gynėjas Rafaelis Freire. Brazilas žaidžia 13,1 min. ir pelno 2,6 taško.
Priverstinis atjauninimas
Daugiausia jaunų talentų per pastaruosius mėnesius Europai pristatė Zagrebo „Cibona”.
Kroatijos klubas neturėjo kitos išeities – dėl įsisenėjusių finansinių problemų prisivilioti patyrusių žaidėjų buvo sudėtinga, todėl teko pasikliauti vos apsiplunksnavusiu jaunimu.
Jauni krepšininkai žaidė tiek daug, kiek visai nesitikėjo ir kiek dar nėra pasirengę žaisti.
„Negaliu net stovėti ant kojų. Nieko negaliu. Nežinau, kiek dar ištversiu”, – po mačo su Sienos „Montepaschi” skundėsi išsunktas L.Radoševičius.
Jis per Eurolygos rungtynes aikštėje vidutiniškai praleisdavo 32,7 min., jo bendraamžis Tomislavas Zubčičius – 24,7 min.
Vasarą dėl traumos kvietimo į Kroatijos vyrų rinktinę atsisakęs L.Radoševičius įmesdavo 12,9 taško ir atkovodavo 6,3 kamuolio. 20-metis 208 cm puolėjas pagal šiuos du rodiklius pirmavo tarp jaunų Eurolygos krepšininkų.
Nors L.Radoševičius ir jo komandos draugai nė sykio nesidžiaugė pergale, treneris Zdravko Radulovičius net tamsiame danguje įžvelgė spindulių: „Tikiuosi, kad krepšininkai daug išmoko ir jų Eurolygoje gauta patirtis pravers tiek „Cibona” ekipai, tiek Kroatijos rinktinei.”
Nerimauja dėl krūvių
Vienas Eurolygos atradimų šį sezoną yra bosnis Nihadas Džedovičius, kurį Romos „Lottomatica” pasiskolino iš „Barcelona”.
Atstovaudamas Katalonijos kipai N.Džedovičius Eurolygoje debiutavo dar 2007 metais, bet nuo tada daugiausia laiko praleido „Barcelona” dublerių ekipoje ar paskolintas kitiems klubams.
Šį sezoną 196 cm ūgio gynėjas vidutiniškai pelno 9,3 taško. Per geriausias rungtynes 20-metis N.Džedovičius įmetė 23 taškus į Malagos „Unicaja” krepšį.
„Gerai, kad jis yra mūsų komandoje. Jis žaidžia labai aistringai, bet dar nėra tas krepšininkas, kuris galėtų aikštėje padaryti viską”, – kalbėjo „Lottomatica” techninis direktorius Bogdanas Tanjevičius, šiek tiek nerimaudamas, kad jaunam žaidėjui tenka per didelis krūvis.
Atsakomybė neslegia
19-mečiam juodkalniečiui Nikolai Mirotičiui tenka kur kas mažesnė atsakomybė. Jį Madrido „Real” treneris Ettore Messina paprastai į aikštę leidžia tada, kai nugalėtojas nekelia abejonių.
209 cm ūgio puolėjo užduotis – grūdintis rimtose kovose ir kaupti patirtį, kuri pravers galbūt tik po kelerių metų, o galbūt jau ir po kelių mėnesių.
Kol kas treneris N.Mirotičiaus pažanga yra visiškai patenkintas: „Jis labai uoliai dirba per treniruotes ir vis daugiau padeda komandai. Jį įleidęs į aikštę niekada nenusiviliu, ir tai yra gera žinia visai komandai.”
Per geriausias rungtynes su Šarlerua „Spirou” ekipa N.Mirotičius įmetė 19 taškų.
Jauni, bet jau patyrę
Nors „Barcelona” komandos įžaidėjui R.Rubio ir Belgrado „Partizan” puolėjui J.Vesely dar tik po 20 metų, juos drąsiai galima vadinti senais Eurolygos vilkais. Abu vaikinai tvirtas vietas savo komandų starto penketuose turėjo jau praėjusį sezoną.
Tiesa, pastaruosius mėnesius tiek R.Rubio, tiek J.Vesely žaidė kiek blankiau. Greičiausiai žaidimo kreivės nuolydžiui įtakos turėjo ir praėjęs sezonas, kuris abu jaunus krepšininkus išsekino ir fiziškai, ir emociškai.
Kad pateko į duobę, pastebėjo ir pats R.Rubio: „Po pasaulio čempionato, kuris buvo nesėkmingas ir man, ir visai Ispanijos rinktinei, klubų sezono pradžioje nepasitikėjau savimi.
Aikštėje stokojau užtikrintumo. Tačiau komandos draugai ir treneriai padėjo man vėl pasijusti tvirčiau.”
Įdomu, kad pagrindinio „Barcelona” įžaidėjo asmeninė statistika nesuprastėjo (praėjusį sezoną buvo 6,8 taško ir 4,1 rezultatyvaus perdavimo, šį – 7,4 taško ir 3,7 rezultatyvaus perdavimo). Tačiau komandos žaidimo gijas jis laiko ne taip tvirtai kaip prieš metus.
Nedaug pasikeitė ir prie J.Vesely pavardės rašomi skaičiai: nuo 8,4 taško ir 4,9 atkovoto kamuolio praėjusį sezoną iki 7,3 taško ir 2,9 atkovoto kamuolio šį sezoną.