„Toronto Raptors” drabužinėje po eilinio pralaimėjimo nuotaika buvo niūri.
L.Kleiza purtė galvą, palinkęs virš lapo su rungtynių statistika, kol pėdas šaldė ledų kibire, o dešinįjį kelį – apvyniojęs ledo maišu.
Tai vyko šeštadienį Vašingtone, kur kankinamos traumos nesustabdė puolėjo veržimosi į aikštę.
Bet po dviejų dienų 26 metų 203 cm L.Kleiza savo keliu neberizikavo ir pirmadienį su „New Orleans Hornets” nerungtyniavo.
Daugybės traumų išretinta „Raptors” komanda pralaimėjo 81:85. Tai buvo jau 28-oji nesėkmė šį sezoną. O pergalių kol kas – vos 13.
– Linai, pralaimite net silpniausioms komandoms. Ar turite atsakymą tiems, kurie klausia, kas jums yra? – paklausė L.Kleizos „Lietuvos rytas”.
– Atsakymų daug. Mes nepadarome to, ką reikia padaryti aikštėje.
Yra daug pasiteisinimų, kodėl neveikia rungtynių planas. Turime daug traumuotų žaidėjų. Bet kartais žaidžiame be energijos, tarsi niekas nerūpėtų.
Tai pasijunta aikštėje. Šitaip žaisdamas laimėti negali.
– Ar kada nors per karjerą buvo tiek traumų?
– Toks sezonas man pirmas. Ir tai ne todėl, kad buvo ilga vasara su rinktine. Tiesiog yra traumų ir šen, ir ten. Jau senstu. (Juokiasi.)
Nemanau, kad šį sezoną galėsiu žaisti šimtu procentų. Toks yra sportas. Žiūrėsime, kas bus toliau.
– Pastarąjį mėnesį užsitikrinote vietą „Raptors” starto penkete, daugiau rungtyniavote ir buvote rezultatyvesnis nei sezono pradžioje. Bent jau šis pokytis buvo malonus?
– Kaip čia pasakyti. Aš savo sėkmę bandau sieti su komandos sėkme. Taip aš visada žiūrėjau į krepšinį.
Man nėra smagu, kai pralaimime tiek rungtynių. Asmeniniai rodikliai nieko nereiškia.
Man norisi laimėti.
– Ar jaučiatės užsitikrinęs vietą starto penkete visam sezonui?
– Nežinau. Kai komandai sekasi ne per geriausiai, visada būna pokyčių.
Turiu būti pasirengęs viskam.
– Ekipa aikštėje dažnai atrodo tarsi mieganti. Tačiau jums energijos netrūksta?
– Per praėjusį sezoną Europoje net buvau pamiršęs, koks NBA krūvis. Kūnas turėjo persiorientuoti.
Čia – rungtynės po rungtynių. Vieną vakarą žaidi namie, tada iš karto skrendi į kitą miestą, trečią valandą nakties nusileidi ir vakare vėl turi žaisti.
Prie tokios rutinos reikia priprasti.
Atrodo, žaidžiau NBA anksčiau ketverius metus, bet per sezoną nuo tokio ritmo atpratau. Kūnui reikėjo jį pajusti iš naujo.
– Ar ko nors pasiilgstate iš Pirėjo „Olympiakos”?
– Gera buvo komanda. Ir dabar jai gerai sekasi.
Tačiau aš esu čia, o ten yra ten. Negali pasiilgti. Šiame versle jausmams nėra daug vietos.
– „Olympiakos” žaidimas buvo griežtai sustyguotas, o Toronte viskas kitaip. Kodėl čia nematyti to europietiško krepšinio, kurį, kaip kažkodėl visi įsivaizduoja, propaguoja „Raptors”?
– Ne, europietiško krepšinio tikrai nežaidžiame. Taip pasakyti – toli nuo tiesos. Juk matyti iš šalies.
Bet geriausios NBA komandos žaidžia organizuotą krepšinį, kuriame visi žino, kas, kur ir kada.
O mes turime daug jaunų krepšininkų – visi nori padėti komandai pelnydami taškus, bet žaidimas nesustyguotas.
– Dažnai pamirštama, kad pusė krepšinio yra gynyba. Kodėl būtent šis „Raptors” žaidimo elementas silpniausias?
– Geras klausimas. Tikrai mūsų gynyba nėra blizganti.
Gal todėl, kad neturime daug laiko treniruotis.
Gal trūksta to didelio „centro” viduryje, kuris galėtų blokuoti metimus.
Neturiu aiškaus atsakymo į šį klausimą.
– Kai tiek daug pralaimėjimų, kas įkvepia kasdien eiti į salę?
– Kai myli krepšinį ir esi profesionalas, vis tiek yra didelis noras laimėti ir tobulėti.
Tai mano darbas, hobis ir meilė. Reikia kasdien tobulėti.
NBA – negailestinga lyga, joje niekas nepasigailės, suras tavo silpnąsias puses ir jomis pasinaudos.
– Ar patinka gyventi Toronte?
– Negalima varyti Dievo į medį. Dabar tikrai nėra lengvi laikai, kad ir kur pažiūrėtum.
O mano šeimai gerai, draugams gerai, tad skųstis ir verkšlenti būtų išprotėjimas.
– Lietuvos rinktinė traukiant Europos čempionato burtus bus tiktai trečiajame krepšelyje kartu su Belgija, Juodkalnija ir Vokietija. Kaip į tai reagavote?
– Nebuvo jokios reakcijos. Mūsų laukia viena paprasta užduotis – viską įrodyti aikštėje.
O su kuo pakliūsi žaisti, niekas neturėtų sureikšminti, ypač žaidėjai ir treneriai.
Čempionatas bet kuriuo atveju bus labai sunkus.
– Negi neįdomu, su kuo teks kautis grupės varžybose?
– Burtų ceremonijos tikrai nežiūrėsiu. Apie tai pasiskaitysiu „Lietuvos ryte”.
Varžovai nėra labai svarbūs, nes, norint būti geriausiam, reikės nugalėti visus stipriausius. Niekas juk neateis ir taurės neįteiks.