7 treneriai per pastaruosius 13 mėnesių, pernykščio LKL finalo skandalas, Mirzos Begičiaus pabėgimas į „Real”, Dainiaus Šalengos dopingo skandalas.
Nuo V.Romanovo sprendimo gelbėti bankrutuojantį „Žalgirį” prabėgo vos daugiau nei pusantrų metų. Bet įvykių, per tą laiką drebinusių Kauno klubą, užtektų kone dešimtmečiui.
63-ejų verslininkas savo mintimis apie „Žalgirį” ir krepšinį pasidalijo „Sport 1” televizijos eteryje su laidos „Krepšinio pasaulyje” redaktoriumi Vidu Mačiuliu.
– Esate „Žalgirio” klubo savininkas. Ar tai nutiko spontaniškai, ar ilgai galvojote, kad reikia padėti savo vaikystės komandai? – V.Mačiulis pasiteiravo V.Romanovo.
– Spontaniškai, galima taip pasakyti. Galima ir ne taip. Taip susiklostė aplinkybės.
Futbole buvo sudarytos tokios sąlygos, kad nebuvo įmanoma tęsti veiklos. Nors kažką buvome pasiekę, į šimtuką įėjome, bet pradėjo uždirbinėti iš lažybų ir sugriovė futbolą.
Turbūt šitą kapitalistinę sistemą mes galime palyginti su praeitimi, tada buvo daug gero. Blogas žmogus negalėjo taip vystytis kaip dabar. Visos sąlygos sudarytos tam, kuris nieko nedaro, tik apgaudinėja. Na – gryna demokratija! O sąžiningam žmogui šansų pragyventi nėra.
– Ar kada nors nepagalvojate, kad be reikalo tą sunkią rūpesčių naštą užsikrovėte?
– Žmogus tokia būtybė. Jei yra kalnas, jis eina į kalną – kur sunkiau. Kaip ir sportininkas.
Jeigu turi jėgos, ji neduoda tau gyventi, turi ją panaudoti.
– Bet jūs vis dėlto nesigailite?
– Ne. Aš „Žalgirio” neišgelbėjau, aš jį ištraukiau iš rankų tų nesąžiningų žmonių, kurie jau palaidojo „Žalgirį”.
Jie gyvena iš sporto, neinvestuoja į jį. Tai didelis skirtumas. Jie tik prisidengia sportu ir siurbia pinigus. Iš valstybės, iš žmonių.Ir nori padaryti šou biznį.
Grynai kaip futbole. Nėra tų klubų, kurie dotavo tą šiandieninę rinktinę. Nė vieno žmogaus nėra futbolo rinktinėje. Vadinasi, nėra ateities.
– Bet neteko skaityti, kad jūs būtumėte pasakęs, jog tiek lėšų turėjote skirti, kad būtų atkurtas geras „Žalgirio” vardas ir padengta bent kiek „Žalgirio” skolų, o gal net visos.
– Mes turime padengti visas skolas, o jei dar kiek liko, tai greitai padengsime. Niekur nedingsime.
Tačiau aš iš kitos pusės žiūriu. Kad vadyba dirbo taip, kaip mokėjo dirbti.
Bet yra kita pusė. Kur turi galimybes ir neleidžia „Žalgiriui”.
Sakykim, skambina Vainauskas merui: tik pabandyk duoti, mes tave ir taip, ir taip sutriuškinsime. Žmogus sugebėjo įvykdyti ne viską, bet sugebėjo. Tam reikia drąsumo. Žmogus pasirinko – arba bus apšmeižtas, arba įvykdys bent dalį to, ką pažadėjo.
Vainauskas dabar deklaruoja 3 milijonų biudžetą. Aš žiūriu – šimtais! Šimtais milijonų! Tik prisidengia to klubo vardu.
– Klausti žmogaus, ar esi turtingas, kiek turi pinigų, nepatogu, bet aš galiu paklausti, kiek jau įdėta per tuos dvejus metus jūsų pinigų į mūsų „Žalgirį”?
– Jei aš šnekėsiu apie pinigus, tai nieko nesako. Absoliučiai. Visuomenė nesupras, nesusiorientuos.
Todėl, kad šiandien kitą tikslą keliam. Kad „Žalgiris” būtų, egzistuotų. Todėl, kad skolų buvo 28 mln. litų. Šiandien jų jau, manykite, nėra, o klubas yra.
Jeigu yra norinčių, reikia kiekvienais metais skelbti konkursą. Geriausio verslininko, kuris kompensuotų bent pusę klubo biudžeto.
– Mes pakritikuoti visi sugebame, bet savo pinigų aukoti net ir mylimiausiam krepšiniui, „Žalgiriui” niekas nenori...
– Matote, kas nori aukoti, jei būsi tautos priešas.
– Ne tautos, gal tiktai grupelių?
– Palaukit, tave taip išstatytų, kad būsi priešas tautos. Aš jaučiu, kad aš priešas tautos.
Matot, kokį judėjimą politinį net padarė, kad su manimi kovoti reikia.
Ir kitas, kas dės, tas irgi bus priešas. Todėl, kad spėlios, jog taip daro, ne taip daro.
Paskaitai internetą, tai visą laiką ten užveda 10 žmonių, o jau žiniasklaida pakartoja. Jie nėra nesveiki, tik atidirba. O nesveikų prisijungia, ir be nuomonės. Mano sąžinė rami, tad galvoju, ar kovoti su jais. Va, klausimas.
– Ne.
– Nekovot?
– Yra toks posakis geras lietuvių liaudies: duok durniui kelią.
– Jau davėme, ir tėvynės nėra. Pusė tėvynės jau užsienyje.
– Tai čia politika.
– Čia ne politika. Tas ir reikalas. Taip ir apgaudinėja.
– Jūs duodate pinigų, jūs žinote, kaip vadovauti ir kokių rezultatų siekti, o jus moko penkiolikamečiai ar devyniolikmečiai. Ir šaiposi.
– Tai ir įvyko. Aš dar kaip tik sąmoningai išprovokuoju, kad parodyčiau, kaip žmones paverčia avinais. Mus nuves bet kur.
– Jūs manote, kad tai irgi buvo organizuotas dalykas, tas žvakelių deginimas...
– Nejaugi ne. Plakatus išleist – čiagi kampanija, rinkimų kampanija. Pinigai! Bet aš iššifruoju jau visus.
– Ar buvo tokių džiaugsmingų akimirkų, kad štai, kaip gerai, kad „Žalgiris” išliko, kad klubas jūsų rankose?
– Mes išėjome į „Top 16”, bet ne – viskas blogai, kažkas gerai. Paėmiau sporto direktorių Grigą. Blogai, blogai. O aš žiūriu, aš gi vertinu pagal darbą, pagal intelektą. Ar galima Grigą sulyginti su Maskoliūnu?
– Žinote, nėra tų svarstyklių, sunku pasverti...
– Nėra, bet skirtumas toks akivaizdus, kad yra medis ar gyva medžiaga.
Galima ir medine galva ką nors pasiekti. Bet aš parinkau, kur žmogus intelektą turi.
– Pagrįstai ar ne. Nes daugelis klausia, kodėl taip dažnai keičiasi treneriai.
– Treneriai? Cha! O jūs paklauskit, kodėl treneriai taip dažnai keičia žaidėjus. Kaip pirštines.
Neklausėte? Ne tik per rungtynes. Nepatinka – eik. Kodėl aš negaliu taip?
– Galima, be abejo.
– Sportas tam ir reikalingas. Pasiekei savo – nėra, parodyk! Kai dirbti, čia nesunku pažiūrėti. Bet tik kada dirbti. Jei toje pozicijoje sėdi. Ir matai kasdien darbą. Jei iš fano kėdės, gali 50 metų žiūrėti, nieko nesuprasi.
– Gerbiamas Romanovai, ar nesigailėjote, kad Aco Petrovičiaus nebėra? Gal jam būtų lengviau dar toliau vesti „Žalgirį” į ketvirtfinalį?
– Jeigu aš tai būčiau padaręs anksčiau, tai būtų... vėliau, būtų vėlu. Į duobę komandą veda treneris.
– Bet kiekvieno sezono metu kiekviena komanda anksčiau ar vėliau išgyvena nuosmukį...
– Nebūna, pas mane nebuvo šitaip. Tik treneris gali vesti į šitą. Arba jis išnaudojo rezervą, fizinį ir psichologinį žmogaus. Arba jis ne taip protavo.
Jaunimas atsisėdo ant suoliuko, o seni jau negali. O gal neatsitiktinai Šalenga kažką panaudojo. Matot, visi sako – narkotikus. Jei 4 valandų treniruotės, tai manykit 40 kartų daugiau žaidėjas išmeta su prakaitu kalcio, vitaminų. Jam reikia papildyt.
Trenerio klaida. Kai buvo draugiškos rungtynės, Šalenga su Collinsu žaidė po 37 minutes.
Kam tu darai, aš sakau, šitą. Tu gi resursą vagi komandos. Tu nori parodyti man, kad tu draugiškas rungtynes aplošei.
Tai palauk, o kas bus rytoj. O rytoj, sako, bus duobė. Nebūna tos duobės.
– Gal rytoj Šalenga bus treneris. Jūs matote būsimą trenerį jo asmenyje, nebūtinai „Žalgirio”?
– Kiekvienam žaidėjui ateina laikas, kai turi galvoti, kad būsi treneris. Ir Brownas sako: kas pasikeis, kad būsiu žaidžiantysis treneris? Tavo galvoje daug kas pasikeis, tu kitaip žiūrėsi.
Šalengai baisu, kad jo metai jau baigiasi, o Brownui nebaisu. Jam jau įdomu. Jis mąsto kitaip. Čia yra motyvacija žmogaus, o ne pasaulio pabaiga, kad baigiasi karjera. Žaidžiantysis treneris ir rūbinėje mąsto kitaip, bendrauja kitaip su žaidėjais.
Ir pas mus – jau keturi amerikiečiai. Jie gi negali savo pasaulyje gyventi. Tada frakcijomis: lietuviai – atskirai, legionieriai – atskirai.
Išeina toks trynimas, motyvacija čia yra visos komandos. Jie turi priprasti, kad nebus Browno – bus Šalenga treneris.
– Dabar „Žalgirio” treneris graikas...
– Kaip žaidėjų, taip ir trenerio aš nuolat ieškau geresnio. Ir graikas gali būti. O tuo labiau man geriau Grigą su jo intelektu ir su jo žiniom laikyti prie savęs sporto direktoriumi. Ir reikalauti iš to paties graiko.
Aš turiu turėti instrumentą išreikalauti arba neleisti to daryti, ką leidau be sporto direktoriaus tam pačiam Aco. Ir tada nebus duobės.
– Jūs nesate krepšinio profesorius ir jus turi informuoti: kas gerai, kas blogai.
O gal jau laikas kalbėti apie lietuvius geriausius trenerius, kad jie „Žalgirį” paimtų į savo rankas?
Juk vis dėlto yra kita meilė, noras negu tų, kur atvažiuoja ir išvažiuoja – kepurė ant galvos ir viso gero. Gal Kemzūra, gal net Jonas Kazlauskas. Gal kiti...
– Ir dar Grigą pridėkit. Aš iš jų turiu išrinkti. Čia mano privalumas. Kemzūra, Kazlauskas, Grigas. Aš išrinkau Grigą. Todėl, kad matau potencialą. Taip, jis neturi šuns charakterio, jis neįkąs tau į gerklę. Na, čia blogybė, bet mes rasime šunį.
– „Žalgiris” kitados, kai žaidė su CSKA, Lietuvai buvo viskas. Ir penketukas, ir dvyliktukas – vien mūsų išauginti krepšininkai.
Ar ne per daug lenktyniauja „Žalgiris”, „Lietuvos rytas”, kad būtų daugiau legionierių?
– Aš jums atsakysiu. Kad būtų gerai tam pačiam Kuzminskui. Kad užaugtų iki tos viršūnės, reikalingas Brownas, Collinsas. Jeigu ant suoliuko sėdi Brownas ar Collinsas – nebaisu, jei Kuzminskas – baisu.
Ir vaikai, kiek tėvas jiems sakys, išeis į kiemą ir paims pavyzdį iš savo kolegų, iš vaikų. Mindaugas paims pavyzdį iš Browno, nukopijuos, todėl, kad augimo procese yra beždžionių faktorius. Bet kokį „fintą” jaunas labai greitai nukopijuos, padarys, ir geriau padarys.
– Per treniruotę – taip, bet jei per rungtynes aš sėdžiu ant suolelio ar išeinu 2 minutėms. Ir nepataikius mane iškart sodina ant suolo, aš, atleiskit, krepšininku impotentu galiu tapti.
– Čia ir yra trenerio menas. Bet kai treneris turi kitą tikslą, ateina parodyti savęs, siekia rezultato ir pravalgo rytdieną...
Todėl, kad neišleido jaunimo laiku, todėl, kad neleido palošti poros minučių, 5 ar 10 minučių, jis jau suvalgo mūsų ateitį.
Čia jau yra problema, čia reikia nuo pirmos dienos nebijot ir sakyt – ne! ne! Bet tam reikia man instrumento – sporto direktoriaus, kuris kiekvieną dieną patvirtins. Juk aš negaliu kiekvienoj treniruotėj sėdėt.
– Ar, jūsų manymu, jei per rungtynes išbėga 12-a žaidėjų ir lieka paskutinės minutės – „Žalgiris” paprastai pralaimi dabar – išleidžiame vėl naujus, tai yra neteisinga.
Kas iš to, kad jie pažaidžia, visi dvylika, bet mes pralaimime?
– Jie bus.
– Kodėl?
– Todėl, kad yra daug faktorių, kurių negalima daryti. Pas mus jaunimas sėdėjo, o Collinsas ir Šalenga žaidė po 37 minutes. Ir čia vis tiek ateis ta banga, kai tie jau negali, seni, o jauni dar negali.
Atėjo tas laikas – ir viskas. Duobės nebūna. Garastas – labai geras, protingas ir kaip žmogus, ir kaip treneris. Pats, tiesa, nemačiau. Bet jis mokėjo „Žalgirio” savybes turėt, kada jie galvojo: mes žūsime tuojau, o jis duodavo atsipalaiduoti.
O jūs paminėjote, kad pakeitė ne taip. Treneris nepakeis taip atsitiktinai. Turi turėti planą ir jo laikytis. Nepasiseks šitas planas, jis ruošia kitą.
Jei treneris bailys, nežino, skylių daug, jis atvirai nešneka. Jis bėga į šoną. Jeigu žinių turi, tai, kaip Grigas, jis viską atsako. Nėra klausimų, kurių neatsakys.
Jei treneris neatsako, vadinasi, nežino. Bet nereikia reikalauti to, ko jis nežino. Bet jis turi pasakyti. Paimam tą trenerį ir pašnekam, kaip išspręsti tą problemą. Ir randam.
Aš randu neturėdamas trenerio patirties. Kiekvienam klausimui yra atsakymas.
– Geriausias atsakymas – pergalės. Prieš 2 sezonus paskutinį kartą Grigas atvedė „Žalgirio” komandą ant aukso žiedų LKL...
– Jūs klystate. Pergalė reikalinga žaidėjams ir treneriams, o žiūrovams – tuo labiau. Man tai absoliučiai nereikalinga.
Jei komanda progresuoja. O jei pergalė vardan ateities, atlošė 40 min. Collinsas su Šalenga, o kas rytoj bus? Tai reiškia – tu silpnas treneris. O tai pareiškia: man reikalingi kiti, duok man kitų žaidėjų.
Pirma, ką jis daro, neskaitant išlaidų kitiems žaidėjams, jis griauna kolektyvą, nes psichologiškai sako – ne, man tie netinka. Jei ateina treneris pas mane ir pradeda man burzgėti, kad tie ir tie...
Palauk, kai sezonas baigsis, tada aš ir spręsiu, jei tau patikėsiu dirbti. Jei su tavim šnekėsiu. Ypač, kai sako, kad jis niekada nežais. Kaip Begičiui – niekada. Nesakyk tokių žodžių.
– Bet pikta, kai jūs visą vasarą aukojote savo trenerius ir pinigus, parengėt Begičių, o jis atsuko nugarą...
– Pikta ne čia, o kai bukaprotis treneris sako: niekada jis nežais. Va, čia piktumas.
– Ant jūsų stalo puiki nuotrauka: du vidurio puolėjai – buvęs (M.Begičius) ir naujasis (B.Marjanovičius).
Tikite, kad naujokas, A.Sabonio ūgio, bus geresnis už pabėgėlį?
– Nespėlioju. Laisva vieta, pagal galimybes Bobanas užėmė tą vietą.
O dėl to vaiko. Jūs sakot, suviliojo. Jeigu vaikus vilioja, tai jiems vienas pavadinimas – pedofilai.
Todėl, kad jei sportininkui 20 metų, jį laikykit kaip 16-os.
Todėl, kad jis turi tikslą, gyvena komandinėje atmosferoje, taisyklėmis, ir vaikiškumo turi dar daugiau.
Ir, va ateina tie pedofilai, suvilioja žmogų ir pastato jį taip... Aš metus aukojau dėl jo. O ar „Real” aukos metus – klausimas. Ir aš Bobaną paėmiau dėl to, kad reikia šitą vietą užpildyti.
Turim kontraktą, kad jis negrįš į CSKA. Viskas priklauso, kaip jį sugebėsim atgaivinti, kaip jį panaudosime.
– Jei „Žalgiris” iš 16-uko neišeis toliau, jei neužsimaus vėl aukso žiedų, ar labai nusiminsite, ar pamanysite, kad auginate vis dėlto tokius vyrus, kurie garsins Lietuvą visoje Europoje?
– Aš nusiminiau, kai Pačėsą aplošėme Lenkijoje. Vieną kartą išėjome kaip treniruotėje ir aplošėme, o kitą – trileris buvo. Ir aš – nelaimingas, nors laimėjome.
Šiandien „Žalgiris” daug padarė, paskui prasidėjo problemos. Aš galvoju, pirmiausia trenerio problemos. Todėl reikėjo trenerio, kuris išves iš to.
Šiandien komanda geros nuotaikos, jau jų duomenys fiziniai, emociniai ir psichologiniai didėja, o toliau žiūrėsime.
– Nustebau išgirdęs per radiją interviu su jumis ir jūsų skaitomus eilėraščius...
– Palyginti neseniai. Gal 10 metų rašau.
– Mūsų laida rengia karikatūrų ir epigramų konkursą „Krepšinio išdaigos”. Gal ir iš jūsų galėtume išgirsti?
– Šitoje laidoje? Iki rudens... Tada gerai.
Kas treniruoja „Žalgirį”?
„Žalgirio” treneriai keičiasi, bet minučių aikštėje paskirstymas žaidėjams, nelygu, koks jų meistriškumas ir sportinė forma, lieka toks pat.
Pastaruoju metu vis garsiau skamba spėjimai, kad kauniečių žaidimo planą, kuriame surašyta rungtynių komandos starto penketas, keitimai minučių tikslumu, sudaro ne ekipos treneris, o V.Romanovas.
Trečiadienį per Ispanijoje vykusias Eurolygos „Top 16” etapo rungtynes tarp „Žalgirio” ir Valensijos „Power Electronics” Kauno ekipa atliko net 42 žaidėjų keitimus, neskaitant permainų per ilgąją pertrauką. Toks rezultatas – kauniečių sezono rekordas.
Įdomu, kad per vienas geriausių šį sezoną žalgiriečių rungtynių tuomečiam vairininkui Aco Petrovičiui pakako perpus mažiau – 21 keitimo. Tąsyk „Žalgiris” Ispanijoje 92:88 patiesė šios šalies čempionę Vitorijos „Caja Laboral”. Tiesa, vėliau serbas buvo atleistas.
A.Petrovičių mėnesiui pakeitė Rimantas Grigas, o prieš savaitę prie ekipos vairo stojo graikas Ilias Zouros. Abu treneriai tęsė A.Petrovičiui primestą itin dažno žaidėjų kaitaliojimo taktiką.
Statistikos veidrodis
LKL čempionato mačas su Prienų „Rūdupiu” 2011 m. sausio 15 d. (treneris R.Grigas):
M.Pocius žaidė 25 min., D.Collinsas – 21 min., T.Klimavičius – 20 min., P.Jankūnas – 20 min., M.Kalnietis – 19 min., T.Watsonas – 18 min., T.Delininkaitis – 17 min., M.Kuzminskas – 15 min., A.Milaknis – 13 min., O.Samhanas – 13 min., M.Brownas – 10 min., B.Marjanovičius – 9 min.
Eurolygos turnyro „Top 16” mačas su Valensijos „Power Electronics” 2011 m. sausio 19 d. (treneris I.Zouros):
M.Pocius – 26 min., D.Collinsas – 23 min., P.Jankūnas – 22 min., T.Klimavičius – 19 min., T.Delininkaitis – 18 min., T.Watsonas – 17 min., M.Kalnietis – 17 min., M.Kuzminskas – 13 min., A.Milaknis – 12, O.Samhanas – 11 min., M.Brownas – 11 min., B.Marjanovičius – 9 min.
Kaunas – dosniausias
Kauno miesto savivaldybė ketvirtadienį patvirtino projektą, pagal kurį bus pratęsta ilgalaikės krepšinio paramos programa.
Miesto politikai įsipareigojo artimiausius trejus metus iš biudžeto kasmet po 7 milijonus litų skirti viešajai įstaigai „Krepšinio perspektyvos”.
Per šią įstaigą „Žalgiris” kasmet gaus 5 milijonus litų, A.Sabonio krepšinio centrui teks po 1 milijoną litų. Dar po milijoną litų kasmet gaus ir krepšinio klubas „Kaunas”.
Lietuvos miestų ir rajonų suteikta arba oficialiai įsipareigota parama LKL klubams 2010–2011 m. sezoną:
Kauno „Žalgiris” – 4,4 mln. litų, 5 mln. litų (nuo 2011 m.);
„Kaunas” – 1 mln. litų (nuo 2011 m.);
Vilniaus „Lietuvos rytas” – 400 tūkst. litų;
Vilniaus „Perlas” – 0;
Vilniaus „Sakalai” – 0 (Šakių r. savivaldybė „Sakalams” nemokamai suteikia areną rungtynėms);
Utenos „Juventus” – 500 tūkst. litų;
Klaipėdos „Neptūnas” – 500 tūkst. litų;
„Alytus” – 300 tūkst. litų;
Kėdainių „Nevėžis” – 300 tūkst. litų;
„Šiauliai” – 300 tūkst. litų;
Palangos „Naglis-Adakris” – 180 tūkst. litų;
Prienų „Rūdupis” – 80 tūkst. litų;
Panevėžio „Techasas” – 48 tūkst. litų.