Ledinis nykštukas Milane įžiebė aistrą krepšiniui

Žilstelėjęs, tačiau neblogai išsilaikęs seniokas, pasipuošęs nebemadingu švarku, žingsniuoja Milano „Mediolanum Forum” parketu.

Kiek šitam pensininkui metų? Kokie 65–68. Na, gal 70, bet tikrai ne daugiau. O ko nerimsta sirgaliai tribūnose?

Nerimsta dėl jo – D.Petersono. Po beveik ketvirčio amžiaus jis grįžo treniruoti Milano krepšinio klubo.

D.Petersonas iš tiesų yra pensininkas. Tiksliau, buvo prieš porą savaičių, kol tapo „Armani Jeans” klubo treneriu.

Beje, jam ne 65 ir 70, kaip galėtų pasirodyti. Amerikiečiui D.Petersonui – jau 75-eri.

Jo bendraamžiai krepšinį dažniausiai žiūri nebent per televizorių. Tokio amžiaus vyrų gyvenimas – nesudėtingas: rytinis pasivaikščiojimas, popietinis pogulis, bendravimas su anūkais. Prisiminimai apie jaunystės dienas ir anapilin jau iškeliavusius bičiulius.

Tuo tarpu buvęs pensininkas D.Petersonas gyvena profesionalaus krepšinio treniruotėmis. Vyrų rūbinės prakaito smarve ir alinamomis kelionėmis po Italiją. Savo paties ir visos komandos stresu. Gyvena taip, tarsi dabar būtų 1987-ieji, kai pasiekęs aukščiausią karjeros tašką nusprendė, kad viskas nusibodo ir reikia dėti tašką.

Kai prieš 24 metus D.Petersonas nutarė baigti profesionalaus trenerio karjerą, „Armani Jeans” krašto puolėjas Jonas Mačiulis buvo dvejų metų pyplys, šiek tiek didesnis už krepšinio kamuolį. Milano klubo vidurio puolėjas Marijonas Petravičius lankė antrąją klasę.

Tarp šių trijų vyrų – kelių kartų bedugnė. Tačiau 26 metų Jonas, 32-ejų Marijonas ir 75-erių Danas dabar yra tarsi sugniaužtas kumštis.

Visų trijų tikslas toks pat – pasivyti Sienos „Montepaschi” ir sugrąžinti Milanui Italijos krepšinio sostinės titulą.

Apie tuos laikus D.Petersonas išmano geriau nei bet kas.

Jei jis būtų neturintis kur dėti laiko pensininkas, prie vyno taurės bičiuliams galėtų pripasakoti daug šaunių istorijų. Tikrų, neišgalvotų.

Kaip jis, vos atvykęs, niekam nežinomas ir negirdėtas, su Bolonijos klubu laimėjo Italijos taurę ir „Serie A” čempionatą.

Kaip su Milano „Olimpia” laimėjo keturis Italijos čempionatus, Radivojaus Koračo taurę ir Europos čempionų taurę.

Kaip 1987-ųjų sezono pabaigoje, iškovojęs visus įmanomus krepšinio titulus Italijoje ir Europoje, pasakė skambų „basta” (išvertus iš italų k. – gana). Ir kaip Milane visi buvo priblokšti dėl šio amerikiečio pasitraukimo pasiekus karjeros viršūnę.

Visi šie įvykiai dabartiniams „Armani Jeans” žaidėjams ir komandos sirgaliams atrodo taip, kaip ir turėtų atrodyti: nusenusio senelio pasakojimai iš praėjusio amžiaus krepšinio istorijos.

Kai D.Petersono vadovaujama Milano „Olimpia” Europos čempionų taurės finale 71:69 nugalėjo Tel Avivo „Maccabi”, internetu naudojosi tik specialiosios tarnybos, nebuvo jokio „Facebook”, mobilieji telefonai svėrė kelis kilogramus.

Krepšininkai mūvėjo komiškas, vos šlaunis dengiančias trumpikes ir kojines iki kelių.

„Olimpia” vidurio puolėjas Dino Meneghinas buvo nervingas jaunas vyras, o D.Petersonas... Jis tą vakarą vilkėjo labai panašų švarką ir nebuvo pražilęs.

Ir vis dėlto tai buvo tas pats Danas, kurį tada, prieš ketvirtį amžiaus, ir šiandien Milanas vadino taip pat: „Nano ghiacciato” – Ledinis nykštukas.

1987-aisiais Italija buvo krepšinio supervalstybė.

Ji diktavo krepšinio madas Europai, o pakliūti į Milano „Olimpia” klubo rungtynes buvo sunkiau negu į „Milan” futbolo rungtynes.

Krepšinis konkuravo su futbolu, reportažai apie rungtynes pakliūdavo į pirmuosius sporto dienraščio „La Gazzetta dello Sport” puslapius ir į televizijos vakaro žinių laidas.

Ledinis nykštukas D.Petersonas Italijoje tebėra toks populiarus, kad apie jį iki šiol sklinda legendos.

Viena jų teigė, kad jis yra FBI agentas, atvykęs iš Lotynų Amerikos. D.Petersonas iš tiesų treniravo Čilės vyrų rinktinę, bet laiku pabėgo į Italiją, kai Santjage pradėjo siautėti generolo Pinocheto chunta.

Kita legenda sako, kad krepšinio treneris D.Petersonas buvo kviečiamas treniruoti futbolo komandos. Ne kokios nors eilinės, o „Milan”.

Daug kas Milane kalba, kad tai visai ne legenda, o tikrovė. Ir kad 1987-aisiais jaunas milijonierius Silvio Berlusconi, nusipirkęs „Milan”, ketino legendinį klubą patikėti Lediniam nykštukui.

Pasakojama, kad S.Berlusconi asmeniškai skambino D.Petersonui ir pasiūlė tapti „Milan” komandos vadovu.

Ką Danas atsakė Silvio? „Nuoširdžiai padėkojo, o paskui angliškai patikslino: „I am Basket Man” (išvertus iš anglų k. – aš esu krepšinio žmogus).

Kiek vėliau Europos krepšinio čempionų taurę laimėjęs treneris vis dėlto priėmė italų milijonieriaus pasiūlymą.

Tiesa, jis atsidūrė ne „Milan” futbolo komandoje, o „Mediaset” televizijos ekipoje.

D.Petersonas tapo NBA mačų komentatoriumi. Taip komentuodavo, kad visa Italija sulaikiusi kvapą žiūrėdavo NBA rungtynes.

Ledinio nykštuko amerikietiškas akcentas, subtilus humoras ir krepšinio išmanymas pavergė net tuos, kurie krepšiniui buvo bemaž abejingi.

D.Petersonas grįžo po beveik ketvirčio amžiaus.

Šiek tiek gunktelėjęs, pražilęs, vilkėdamas tą patį švarką į liemenį. Ramus ir besišypsantis Ledinis nykštukas perėjo arenos parketu ir linktelėjo publikai.

„Mediolanum Forum” publika atsistojusi pasveikino D.Petersoną. Ne tie keli šimtai sirgalių, kurie iki šiol ateidavo pažiūrėti „Armani Jeans” rungtynių, o 6 tūkstančiai žiūrovų.

Jie padarė tai, kas paprastai atsitinka tik Milano „La Scala” operos teatre, – plojo stovėdami.

Kai kurie ne pirmos jaunystės žiūrovai verkė.

D.Petersonas sugebėjo atsukti laikrodį atgal, į 1987-uosius. Į krepšinio legendų epochą.

Beje, pats Danas su tuo nesutiktų. Rungtynės su Kazertos klubu jam buvo reikalingos tam, kad laikrodis nesustotų.

Tai buvo jo „Serie A” mačas Nr.500. Puiki 75-ojo gimtadienio dovana. Rungtynes, žinoma, laimėjo Milanas.

D.Petersonas ir „Armani Jeans” klubo savininkas mados dizaineris Giorgio Armani – beveik vienmečiai.

Vienam – 75-eri, kitam – 76-eri. Abu – beviltiški darboholikai, abu – viengungiai, abu – aistringi krepšinio žmonės. Milane kalbama, kad abu puikiai sutaria.

Tuo tarpu Sienoje, kuri šiek tiek prisibijo Milano, kalbama, kad senuko D.Petersono sugrįžimas į klubą – grynai reklaminė akcija. Esą sutartis pasirašyta vos šešiems mėnesiams, nes pensininkas ilgai neištemps.

Ir dar šnekama, kad Ledinio nykštuko krepšinio koncepcijos – beviltiškai pasenusios.

Viskas, ką kalba „Armani Jeans” varžovai, galbūt yra tiesa.

D.Petersonas visuomet garsėjo tuo, kad yra visiškai nenuspėjamas. Ateina kada nori, išeina kada patinka.

Kad ir ką kalbėtų Milano klubo priešininkai, D.Petersonas, iškeitęs ramią komentatoriaus kėdę į nervų ląsteles deginančią elitinio klubo trenerio vietą, dirba visiems.

Saviems ir svetimiems. Dirba mirštančiam Italijos krepšiniui.

Po to, kai Ledinis nykštukas grįžo į Milano klubą, šalyje nuvilnijo krepšinio psichozės banga.

Didieji dienraščiai vėl rašo apie krepšinį. Skiria jam pirmuosius puslapius, o ne ketvirtį puslapio „Kitų sporto šakų” rubrikoje.

Televizijos stotys transliuoja reportažus apie krepšinį. Populiarūs savaitraščiai rašo apie tai, koks tai nuostabus sportas ir kokia absurdiška futbolo hegemonija Apeninuose.

Žmonės, tūkstančiai žmonių, sugrįžta į „Mediolanum Forum” areną, kurioje iki šiol kamuolio bumbsėjimą atkartodavo nykus tuščios arenos aidas.

Visą šį krepšinio cikloną sukėlė jis, Ledinis nykštukas. 75-erių amerikietis atėjo ir sugrąžino Italijai krepšinio svajonę.

Vyriausias Eurolygos treneris yra Dušanas Ivkovičius. Pirėjo „Olympiakos” strategui – 67-eri.

Iš Malagos „Unicaja” šią savaitę atleistam Aito Garciai Renesesui yra 64-eri, sezonui įsibėgėjus į Valensijos „Power Electronics” pakviestam Svetislavui Pešičiui – 61-eri.

Jauniausias Eurolygos treneris yra Sašo Filipovski, šį mėnesį pradėjęs dirbti su Romos „Lottomatica” krepšininkais. Jam – 36-eri.

Jaunesni nei 40-ies yra dar trys treneriai: 37-erių Vlada Jovanovičius (Belgrado „Partizan”), 38-erių Xavieras Pascualis („Barcelona”) ir 39-erių Tomas Pačėsas (Gdynės „Prokom”).

Lygiai pusei į „Top 16” etapą patekusių komandų trenerių yra nuo 43-ejų iki 51-erių. Į šią amžiaus grupę patenka ir abiejų Lietuvos komandų treneriai: Aleksandrui Trifunovičiui („Lietuvos rytas”) – 43-eji, Ilijui Zourui („Žalgiris”) – 44-eri.

Italijos lygoje, neskaitant 75-erių Dano Petersono, dirba tik vienas vyresnis nei 60 metų treneris – 65-erių Carlo Recalcati (Varezės „Cimberio”). Jauniausias šios lygos treneris yra 36-erių S.Filipovski.

LKL šį sezoną vyriausias treneris buvo Kėdainių „Nevėžyje” dirbęs 60 metų Rimas Girskis. Dabar vyriausi treneriai yra 54-erių Antanas Sireika („Šiauliai”), 53-ejų Gintaras Leonavičius (Panevėžio „Techasas”) ir 51-erių Mindaugas Lukošius („Kaunas”).

Jauniausi LKL treneriai yra 25-erių Gediminas Petrauskas (Palangos „Naglis-Adakris”), 34-erių Mindaugas Jaruševičius („Alytus”) ir 36-erių Robertas Štelmaheris (Vilniaus „Perlas”).