Į burtų traukimo ceremoniją Vilniuje, Nacionaliniame dramos teatre, susirinkusių svečių laukė muzikinė staigmena.
Atlikėjai parodė pusvalandžio trukmės programą – joje skambėjo visų 24 čempionate dalyvausiančių šalių populiarių dainų fragmentai. Tačiau svetingumo gestas sulaukė ne tik plojimų, bet ir pašaipų.
Norėjo pagerbti dalyvius
Pagal scenarijų į sceną kopė Merūnas, Aistė Smilgevičiūtė, Liudas Mikalauskas, Egidijus Sipavičius ir kiti žinomi Lietuvos dainininkai.
Kiekvieną šalį buvo pamėginta pristatyti trumpu dainos arba šokio numeriu.
Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) tinklalapyje rašoma, kad tai buvo įspūdingiausia burtų traukimo ceremonija per čempionato istoriją.
Tačiau kai kuriems renginį aprašiusiems žurnalistams pasirodė kitaip.
Išsityčiojo iš renginio
Krepšiniui skirto britų žurnalo MVP apžvalgininkas Markas Woodsas iškeikė ceremoniją, kurią, jo nuomone, muzikos numeriai beprasmiškai ištęsė.
„Dabar vyras groja ksilofonu. Baisu ir pagalvoti, kaip prastai atrodo tie, kurie neįveikia lietuviškos muzikos realybės šou „Pop Idol” (populiarus britų TV talentų šou. – Red.) atrankos”, – pasirodymą su skrabalais komentavo žurnalistas.
Iškritikavęs pasirodymus, apžvalgininkas pasišaipė, kad pristatyti Graikiją kūriniu iš baleto „Graikas Zorba” – labai nenuspėjama.
„Tai tikrai skausminga. Nejaugi kas nors atėjo čia ko nors kito, o ne burtų traukimo?
Jei tai neįtikins visuomenės, kad verta grįžti prie 16 komandų sistemos (šįmet čempionate pirmąsyk rungsis 24 komandos. – Red.), niekas neprivers jos persigalvoti”, – kentėdamas muzikinį pasirodymą toliau piktinosi apžvalgininkas.
Galiausiai jis patarė Didžiajai Britanijai pažadėti sutrumpinti burtų traukimo ceremoniją, jeigu ji ateityje nori iškovoti teisę rengti čempionatą.
„Didžioji Britanija pristatoma „The Beatles” dainos karaokės variantu. FIBA už šitą dalyką gaus didelę sąskaitą iš sero Paulo McCartney advokatų.
Užtenka žvilgtelėti į socialinio tinklo „Twitter” žinutes – žemyną suvienijo kančia”, – po Raigardo Tautkaus suburto choro pasirodymo išvadą padarė žurnalistas.
Panašių atsiliepimų atsirado ir kitoje sporto žiniasklaidoje.
Derino su ambasadomis
Kūrinių popuri prodiusavęs dainininkas Linas Adomaitis jį vadino muzikine misterija ir sakė esąs patenkintas rezultatu.
„Dainas dėliojo visa kūrybinė grupė, o aš kūriau aranžuotes. Buvo šalių, dėl kurių ilgai svarstėme – pavyzdžiui, kaip pristatyti Didžiąją Britaniją.
Vienas variantų buvo muzika, atspindinti Šerloko Holmso personažą, kitas – legendą apie Robiną Hudą. Galiausiai pasirinkome „The Beatles” dainą”, – pasakojo Linas.
Dainininko teigimu, kiekvieną šalį pristatančio kūrinio pasirinkimas buvo suderintas su tos valstybės ambasada.
Pasirodymo mintis – parinkti kūrinius, pagal kuriuos čempionate dalyvaujančias valstybes atpažįsta lietuviai.
Todėl, pavyzdžiui, kai kurias Balkanų šalis atspindėjo ne folkloro kūriniai, o „Eurovizijoje” praėjusį dešimtmetį skambėjusios dainos.
Ragino neieškoti priekabių
Programoje buvo ir keistenybių – Italijai atstovavo šokis pagal dainą „Mambo Italiano”.
Italai – daininga tauta, turinti daugybę garsių kūrinių, bet „Mambo Italiano” – amerikiečių autoriaus Bobo Merrillo daina, praėjusio amžiaus viduryje parašyta šios šalies atlikėjai Rosemary Clooney.
„Ši daina nebuvo mano pasirinkimas. Bet buvo sugalvota, kad Italiją pristatys „Žuvėdros” šokėjai, daina tiko šokio numeriui. Jos priedainyje minima Italija”, – aiškino L.Adomaitis.
Pasirodymo kritikams jis linkėjo atsistoti prieš veidrodį ir pasižiūrėti į save.
„Šiaip juokinga, kai bandoma tame pasirodyme ieškoti filosofinės prasmės.
Nuotaikingi numeriai, viskas pavyko, kaip suplanuota”, – kalbėjo dainininkas.
„Buvo gėda žiūrėti”
Andrius Mamontovas, dainininkas
„Ar tikrai reikėjo tokio lygio muzikinės programos? Tai atrodė kaip bandymas daryti mažytę „Euroviziją”. Įsijungiau televizorių, kad pamatyčiau, kaip bus traukiami burtai.
Įpusėjus muzikinei programai televizorių išjungiau. Pamaniau, kad jei traukimas bus toks, kaip ta programa, aš tų burtų nenoriu. Kai televizija rodo šiaip kokį dainų šou, tai viena.
Bet čia vedėjai kalbėjo angliškai, vadinasi, orientuotasi ir į užsienio auditoriją. Man, kaip Lietuvos piliečiui, svarbu, kaip pristatoma mano šalis. Kai šalies, jos žmonių veidas pristatomas šitaip, norisi rėkti, kad mano veidas – ne toks. Mūsų krepšinis ir šalis nusipelnė būti pristatyti geriau.
Buvo gėda ir skaudu, kad mes savęs nemylime. Jei pakviečiu svečius vakarieniauti, patiesiu staltiesę, pašluoju grindis. O mes pakvietėme svečių į Lietuvą ir vakarienę patiekėme ant laikraščio. Jei negalime padaryti gero šou, gal nedarykime jokio?
Tikiuosi, kad šį reginį užsienyje matė kuo mažiau žmonių. Tai, ką pamatėme, tikrai nebuvo graikų sirtakis ar Balkanų muzika, tik prasta imitacija. Norisi keiktis.
Nežinau, ar norėtume, kad užsieniečiai mūsų šalį pristatytų taip, kaip mes parodėme kitas šalis, – restorano lygio. Dar sykį pasirodėme kaip trečiojo pasaulio šalis.”