„Jeigu dabar pataikysiu – laimėsime”, – imdamas kamuolį sako S.Jasaitis.
Per apšilimą prieš treniruotę Malagos arenoje jis ką tik du kartus iš eilės pylė pro šalį. Trečias kartas nemeluoja.
Bet Eurolygos „Top 16” varžybose 202 cm ūgio žaidėjui iki šiol pamelavo visi devyni kartai.
Per mačą su Atėnų „Panathinaikos” iš toli prametęs tris, o su Vitorijos „Caja Laboral” – net šešis sykius, pripažintas 28 metų snaiperis savo sezono tritaškių medžioklę nusiteikęs pradėti šįvakar žaisdamas su „Unicaja”.
„Iš devynių nulis? Kodėl? – perklausia S.Jasaitis ir kaltai šypteli. – Būna – pataikai, o būna – ne.
Gal dabar yra taip, kad toliau pastumta tritaškių metimo linija. Bet tikiu – viskas pagaliau susitvarkys.”
Pusė šio sezono S.Jasaičiui buvo neįprasta. Tarsi tas taiklumo, tiksliau gal net galima vadinti – netaiklumo procentas.
Vasaros pradžioje pasibaigė jo kontraktas su Stambulo „Galatasaray”. Taip ir neradęs naujo klubo puolėjas rudenį puikiai įsiliejo į bronzinės Lietuvos rinktinės orkestrą pasaulio čempionate. Atrodė, nauja sutartis – dienų klausimas.
Bet didžiajame krepšinyje S.Jasaitis vėl pasirodė tik paskutinėmis 2010-ųjų dienomis, kai po keturių sezonų pertraukos grįžo į „Lietuvos rytą”.
– Simai, kodėl po įspūdingų planetos pirmenybių vis dėlto taip ilgai buvote be klubo?
– Dar prieš pasaulio čempionatą viską lyg ir buvome sutarę su Romos „Lotomatica”. Bet kažkaip netikėtai jie persigalvojo: vietoj manęs pasirinko jauną žaidėją.
Po čempionato pasiūlymų turėjau iš dviejų Eurolygos komandų – Liublianos „Olimpija” ir Gdynės „Prokom”.
Domėjosi keli Ispanijos klubai. Ne lyderiai, o tie, kurie arčiau lentelės apačios. Dar buvo italai.
Bet trūko konkretumo. O ir man pačiam nesinorėjo žaisti bet kur – ne Eurolygoje ar Europos taurėje.
Kol neapsisprendžiau, laikas ėjo. Visi klubai susirinko komandas ir liko nekokie variantai.
– Ką veikėte tuos mėnesius?
– Sportavau individualiai. Netoli mano namų Vilniuje atidarytas naujas sporto klubas – ten vienas treneris patardavo, kokius pratimus atlikti.
Į krepšį pamėtydavau, bet nežaisdavau. Bijojau traumų. Juk ir po pasaulio čempionato Turkijoje reikėjo laiko, kad sugytų plyšęs raumuo.
Paskui galvojau pasitreniruoti su kokia nors komanda, bet vėl nerizikavau dėl traumų. Vis tikėjau, kad greitai pasirašysiu kontraktą.
Su „Lietuvos rytu” derėjomės ir anksčiau, praėjus porai mėnesių nuo sezono pradžios. Bet tada nesusitarėme.
– „Lietuvos ryte” nuo 2001-ųjų rungtyniavote penkis sezonus iš eilės.
Nuo 2006-ųjų komandas keitėte kasmet: Tel Avivo „Maccabi”, Vitorijos „Tau Ceramica”, Badalonos „Joventut”, „Galatasaray”. Kodėl?
– Kai kada klubas nenorėdavo, kad likčiau. Kai kada man pačiam kas nors netikdavo.
Su savo agentu sykį net šnekėjomės: kas yra, kad visur žaidžiu tik po metus? Juk reikėtų stabilumo, pabūti bent porą sezonų.
Kita vertus, su „Maccabi” buvau pasirašęs trejų metų kontraktą. Jų iniciatyva susitarėme nutraukti.
Su „Tau Ceramica” turėjau sutartį „vienas plius vienas”, bet gaudavau mažai žaisti ir pats norėjau pereiti kitur.
– Vilniaus klube šį sezoną keitėsi kaip niekada daug žaidėjų. Ar jums buvo sunku įsitraukti?
– Iš pradžių treniruodavausi ir pagal specialią programą. Dabar visada dirbame kartu.
Aišku, komandą paveikė didelė krepšininkų kaita. Tokiais atvejais visada reikia laiko įsižaisti. Bet manau, kad pamažu viskas tvarkosi.
– „Lietuvos ryte” atsidūrėte tą pačią dieną, kai Šarūnas Jasikevičius iš Vilniaus persikėlė į Stambulo „Fenerbahce”.
– Tikėjausi, kad žaisime kartu ir, aišku, būtų buvę geriau, jei Šaras būtų likęs.
Bet yra kaip yra.
– Kodėl pasirinkote 33-iąjį numerį?
– Man patinka skaičius 3.
Visose komandose imu numerius su trejetu – 13, 31, 33.
– Prieš savaitę „Lietuvos rytas” laimėjo Vitorijoje. Dabar – vėl ispanų klubas, vėl žaisite svečiuose.
– Man „Unicaja” žaidimo stilius panašus į „Caja Laboral”.
Varžovas – stiprus, bet tikiu, kad grupėje turime neblogų šansų. Pergalė Malagoje būtų labai svarbi siekiant tolesnių tikslų.
Pasveiko greitai
Praleidęs Eurolygos „Top 16” praėjusio turo mačą su „Caja Laboral” Martynas Gecevičius (nuotr.) dvikovai su „Unicaja” rengiasi visa jėga.
„Lietuvos ryto” įžaidėjas traumą gavo rungtynėse su „Panathinaikos”. Iš pradžių pagal išorinius požymius baimintasi, kad per susidūrimą su varžovu pažeistas meniskas. Tokiu atveju krepšininkas būtų iškritęs 2–3 mėnesiams.
Bet tyrimas magnetiniu rezonansu parodė, kad kelis tik sumuštas. Užteko 10 dienų procedūrų, ir M.Gecevičius grįžo į aikštę praėjusį savaitgalį, kai LKL čempionate „Lietuvos rytas” įveikė „Alytų”.
Malagoje 22 metų 193 cm ūgio krepšininkas bus dėmesio centre – „Unicaja” minima kaip pagrindinė ekipa, kur M.Gecevičius gali tęsti karjerą, kai šią vasarą baigsis jo kontraktas su „Lietuvos rytu”.