Reportažą žiūrėkite čia.
L.Kleiza mokosi vaikščioti su ramentais.
Jis pusantros savaitės neskubėdamas juda iš viešbučio kambario į reabilitacijos procedūras, kurios prasidėjo netrukus po dešinės kojos menisko operacijos Veilio mieste Kolorado valstijoje.
Čia, Uoliniuose kalnuose greta slidinėjimo trasų, 26 metų 203 cm ūgio Lietuvos krepšinio žvaigždę palaikė ir jo tėvas Egidijus Kleiza, atvykęs iš savo namų netoli Niujorko.
„Paslidinėju. Krosiuką nubėgu”, – apie savo dienas su ramentais juokavo L.Kleiza.
Krepšininkas neprarado geros nuotaikos, nors jo laukia ilgi mėnesiai be krepšinio ir nežinia, kiek laiko užtruks, kol vėl galės rungtyniauti.
L.Kleiza interviu „Lietuvos rytui” neslėpė, kad viltis atstovauti Lietuvai Europos čempionate rugsėjį yra tik nerealus miražas.
– Linai, Lietuvos krepšinio federacija vis kalba, kad reikia tikėti stebuklais ir neprarasti vilčių jus išvysti Europos čempionate. Ar pats tikite stebuklais?
– Nenoriu spekuliuoti. Viskas priklausys nuo to, kaip vyks gijimas, ką kalbės medikai.
Dėl šios traumos negali greitai grįžti į aikštę. Jai išsigydyti reikia laiko.
Nesu daktaras, kad tiksliai paaiškinčiau traumą, bet dabar turiu laiko, tai gal juo tapsiu. (Juokiasi.) Bet kremzlė turi užaugti.
Gerai jausiuosi jau labai greitai. Po poros mėnesių nieko nejusiu, bet tai nereiškia, kad galėsiu lakstyti. Reikia laikytis nurodymų, nes nenoriu, kad per anksti grįžus viskas prasidėtų iš naujo.
– Žodžiu, nėra jokių galimybių, kad žaisite Lietuvos rinktinėje Europos čempionate?
– Aš ateities nespėlioju. Aiškiau bus tada, kai prasidės gijimas.
Bet kol kas nėra daug šansų, kad galėsiu žaisti Europos čempionate.
– Kada tikitės vėl žaisti?
– Rytoj. (Juokiasi.) Iš tikrųjų aš nežinau. Nenoriu spėlioti.
Darysiu viską, ką lieps gydytojai, o tada žiūrėsime, kiek viskas truks.
– Kodėl tiek laiko rungtyniavote per skausmus?
Gal reikėjo pradėti gydytis anksčiau?
– Aš niekada negalvoju apie praeitį. Tik apie ateitį.
Kas buvo, ko reikėjo, nebėra svarbu. Tada atrodė, kad nieko labai bloga nėra.
Dar spalio mėnesį ikisezoninėse rungtynėse ant manęs užkrito žaidėjas ir nuo tada jutau kelio skausmus.
Praėjusį mėnesį kelis labai ištino. Jo nuotraukas nusiunčiau gydytojui J.Richardui Steadmanui, todėl kurį laiką aš nerungtyniavau, kol nebuvo priimtas sprendimas, ką daryti toliau.
– Ar mikroskilimų operacija buvo vienintelė galimybė išgyti?
Lietuvos olimpinėse rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas minėjo, kad su kelio sąnariu galbūt vertėjo dar iki operacijos padirbėti.
– Pasirinkau tinkamą variantą. Mano karjerai jis yra geriausias. Esu ganėtinai jaunas ir dar noriu žaisti ne vienus, ne dvejus ir ne trejus metus.
Buvo matyti, kad laikas bėga, o kelio būklė negerėja. Todėl kitos išeities nebuvo.
Kai atvykau į J.R.Steadmano kliniką, buvo priimtas sprendimas operuoti.
Tik operuojant paaiškėjo visas traumos rimtumas.
– Ar prieš operaciją buvo neramu?
– Ne, man buvo ramu. Kai užmigdo – tai ir visai gerai. (Juokiasi.)
Be to, per mano gyvenimą tai – ne pirmoji operacija. Esu patyręs ne vieną narkozę anksčiau – yra operavę ir petį, ir kelį.
Visada žiūriu į ateitį – ką dabar galiu padaryti, o ne kas buvo. Todėl visos mano mintys skirtos reabilitacijai. Noriu atsigauti šimtu procentų ir vėl žaisti. Kitokių minčių nėra.
Sporte nėra laiko gailėti savęs. Esu ne pirmas ir ne paskutinis traumą patyręs sportininkas.
– Kaip bėga jūsų dienos?
– Iš karto po operacijos prasidėjo reabilitacija – dukart per dieną. Be to, yra įvairių pratimų, kuriuos turiu atlikti.
Man programą sudarė gydytojai, kurie operavo, bet ją atliks „Raptors” klubo medikai Toronte.
Pirmos 8 savaitės yra ganėtinai nuobodžios, nes operuota koja net minti negaliu, bet paskui viskas įsivažiuos. Darbas manęs negąsdina. Reikia sveikti.
– Kada paaiškės, kaip gyja koja?
– Tada, kai jau nebereikės ramentų, – maždaug po aštuonių savaičių.
Tada reikės grįžti į Koloradą pas daktarą J.R.Steadmaną, kad jis vėl apžiūrėtų kelį.
– Kaip jautėtės sudužus svajonei atstovauti Lietuvai namuose vyksiančiose pirmenybėse?
– Svajojau, bet ką padarysi. Toks yra sportas, toks yra gyvenimas. Traumos dažnai pakiša koją.
Bet noriu pasakyti, kad Lietuva vis tiek bus stipri – su manimi ar be manęs.
Jei nežaisiu rinktinėje, būsiu didžiausias sirgalius.
– Ar planuojate atvykti į Lietuvą vykstant Europos čempionatui?
– Nenoriu spėlioti. Žinau, kad kažkuriuo metu gydydamasis traumą būsiu Lietuvoje.
Tiksliau dar nieko nežinau, bet tikiuosi būti ilgai.
– Penkias vasaras iš eilės praleidote Lietuvos rinktinėje. Kokia bus ateinanti vasara be tarptautinių varžybų?
– Net nenoriu apie tai pagalvoti. Esu taip pripratęs visas vasaras leisti su krepšiniu, atstovaudamas Lietuvai, komandoje su draugais.
Dabar tiksliai žinau tik tiek, kad vasarą turėsiu daug sportuoti ir atlikti reabilitaciją.
– Kaip manote, kas galėtų užimti jūsų vietą Lietuvos rinktinėje?
– Nebus lengva žaisti Europos čempionate, ir dar Lietuvoje, bet yra daug žaidėjų, kurie gali gerai pasirodyti. Mūsų komandos stiprybė yra ne vienas žmogus.
Nematau didelės problemos, nes mes ir pernai buvome stiprūs tik todėl, kad buvome komanda. Niekas iš mūsų daug nesitikėjo, todėl šiemet komanda turės dar daugiau paskatų.
Be to, į komandą turėtų grįžti daug žaidėjų, kurie pernai nerungtyniavo. Manau, rinktinė bus pajėgi kautis dėl aukščiausių apdovanojimų. Jei dabar nežaisiu, kitąmet olimpiadoje tikrai norėsiu rungtyniauti!
Iš pirmų lūpų
Vladas Garastas
Krepšinio federacijos prezidentas
„Manau, kad L.Kleiza negalės žaisti. Skubėdami ir agituodami galime jį pražudyti. L.Kleizai – tik 26-eri. Dabar svarbiausia, kad pasirūpintume juo kaip žmogumi, o ne kaip rinktinės gelbėtoju. Jei atvyks visi kiti krepšininkai, galbūt treneris sugebės suburti rinktinę, kuri įvykdys mūsų uždavinius. Pagrindinis tikslas būtų patekti į ketvertą. Aukščiausias – žaisti finale ir taip iškart užsitikrinti teisę dalyvauti 2012 metų olimpiadoje. Joje galėtų dalyvauti ir L.Kleiza.”
Mindaugas Balčiūnas
Krepšinio federacijos generalinis sekretorius
„Lietuvoje lankysis „Raptors” viceprezidentas Maurizio Gherardini. Su juo kalbėsimės, kaip galėtume prisidėti prie L.Kleizos spartesnės reabilitacijos.
Jeigu iškils draudimo klausimas, garantuoju, kad mesjį išspręsime.”
Vytenis Trumpickas
Lietuvos rinktinės gydytojas
„Tai buvo artroskopinė operacija, per kurią chirurgas įeina į kelio sąnarį ir išvalo pažeistos kremzlės dalį. Atliekama mikroskilimų operacija. Po jos pats organizmas daro pagrindinį darbą – kraujo kūneliai suformuoja naują kremzlę. Tai nėra sudėtinga operacija. Vien Kauno klinikose per metus jų atliekama apie 200. Bet reabilitacija būna labai įvairi. Nauja kremzlė susiformuoja per kelis mėnesius, bet reabilitacija priklauso nuo to, kaip organizmas reaguoja į krūvį. Numatomas L.Kleizos reabilitacijos laikas – 9 mėnesiai. Žinoma, visi tikimės tai atlikti greičiau, nors neaišku, ar tai įmanoma. Po 2–3 mėnesių Linas žada atvažiuoti į Lietuvą ir, jei prireiks pagalbos, mes jam padėsime.”