Uostamiesčio komandoje įsitvirtinti bandančio amerikiečio indėlis kol kas kuklus - per rungtynes gynėjas pelno vos po 2 taškus ir atlieka po 0,8 rezultatyvaus perdavimo.
- Kaip pats vertinate savo žaidimą „Neptūne“?
- Europietiško krepšinio stilius labai skiriasi nuo amerikietiškojo, todėl vis dar bandau prisitaikyti. Bet man čia patinka ir sekasi vis geriau.
- Ar jau teko pabendrauti su „Neptūno“ sirgaliais?
- Taip, su kai kuriais jau susipažinau. Per rungtynes jie būna tiesiog pašėlę. Myliu „Neptūno“ sirgalius. Namų rungtynes jie padaro dar labiau jaudinančias. „Neptūno“ sirgaliai tikrai labai gražiai mane sutiko.
- Kuris Lietuvos krepšininkas jums mėgstamiausias?
- Be abejonės, mano bičiulis Martynas Mažeika. Jis man kaip vyresnysis brolis. Jis – mūsų komandos kapitonas ir labai šiltai mane sutiko. Manau, jog M.Mažeika – vienas geriausių krepšininkų Lietuvoje.
- Prieš kokį varžovą Lietuvoje iki šiol buvo sunkiausia žaisti?
- Tikriausiai prieš Vilniaus „Lietuvos rytą“ ir Kauno „Žalgirį“. Tai – daug stipresnės komandos, rungtyniaujančios Eurolygoje.
- Kokios yra stipriosios ir silpnosios jūsų žaidimo pusės?
- Stipriausia mano žaidimo pusė yra greitis. Sugebu aplenkti priešininkų komandos įžaidėją ir prasiveržti prie krepšio greičiau nei jis. Sunkiausiai man sekasi priiminėti sprendimus aikštėje ir įtraukti į žaidimą visus žaidėjus, kad žaistume kaip komanda. Įžaidėjo pozicija man yra nauja, nes JAV dažniausiai rungtyniaudavau atakuojančio gynėjo pozicijoje. Todėl man dar sunku įprasti prie naujo vaidmens aikštėje.
- Į kokį savo pozicijos žaidėją norėtumėte būti panašus?
- Kiekvieną dieną žiūriu įvairius, su krepšiniu susijusius klipus per „Youtube“. Dažnai žiūriu klipus apie Chrisą Paulą, rungtyniaujantį NBA. Man patinka jo žaidimo stilius ir pats norėčiau žaisti taip, kaip jis.
- Kodėl pasirinkote 5 numerį?
- JAV rungtyniaudavau Nr.1 pažymėtais marškinėliais, tačiau čia pasirinkti šio numerio negalima, todėl man tiesiog buvo pasiūlytas Nr.5 (juokiasi).
- Kaip krepšinis pakeitė jūsų gyvenimą?
- Krepšinis pakeitė mano gyvenimą dar nuo tada, kai buvau visai mažas. Jo dėka turėjau galimybę mokytis koledže. Mano mama yra vieniša motina, todėl nebūtų galėjusi sumokėti už mano mokslus. Tai, kad žaidžiau krepšinį, padėjo man įgyti išsilavinimą. Krepšinis man yra viskas. Tai mano meilė. Pirmoji meilė (juokiasi).
- Ką manote apie „EuroBasket 2011“ burtus? Ar tikite, kad Lietuva gali įveikti savo grupės varžovus?
- Žinau, kad Lietuva gavo gana rimtus varžovus: Turkiją, Ispaniją. Tačiau tikiu, jog lietuviai pasirodys gerai. Jiems visada sekasi puikiai. Pasaulio čempionate, olimpinėse žaidynėse. Lietuva visuomet būna tarp geriausių komandų, todėl manau, jog ir Europos čempionate ji pasirodys labai gerai.
- Kurią rinktinę palaikysite Europos krepšinio čempionate?
- Sirgsiu už Lietuvą, nes čia rungtyniauju.
- Ką veikiate, kai turite laisvo laiko?
- Čia tikrai šalta. Nesu įpratęs prie tokio šalčio, todėl stengiuosi kuo daugiau laiko praleisti namie. Žiūriu įvairias televizijos laidas internetu, filmus, nueinu papildomai pasportuoti, stengiuosi tobulinti savo žaidimą. Taigi, nieko ypatingo, nes lauke man tiesiog per šalta (juokiasi).
- Prie ko sunkiausia priprasti Lietuvoje?
- Sunkiausia priprasti prie dviejų dalykų. Vienas iš jų yra komunikacija. Negaliu bendrauti taip laisvai, kaip galėdavau JAV. Daug žmonių čia nekalba angliškai, o aš nekalbu lietuviškai. Todėl kartais iškyla sunkumų. Antrasis yra, kaip jau minėjau, visiškai kitoks žaidimo stilius. Čia jis ne taip paremtas fizine jėga. Negaliu pasikliauti savo atletiškumu.