Kokios nuotaikos Kauno komandoje prieš rungtynes su Valensijos komanda - „Žalgirio“ gynėjo Martyno Pociaus blog'e.
„Mes dar gyvi ir tai svarbiausia. Šiuo atveju „mes“ yra mano komanda – Kauno „Žalgiris“ ir aš, Martynas Pocius. Taigi, esame gyvi po pirmosios pergalės Eurolygos H grupėje, per kvapą gniaužiančių rungtynių pratęsimą nugalėję anksčiau neįveiktus Stambulo „Fenerbahce Ulker“. Rungtynės buvo įtemptos: rezultatas švieslentėje keisdavosi tai vienos, tai kitos komandos naudai, kai kurie, atrodė, nerealūs metimai buvo taiklūs, o sirgaliai tiesiog kraustėsi iš proto... Suprantate, tai Eurolygos „Top 16“. Svarbiausia, jog mes ketiname tai pakartoti. Negaliu pažadėti pergalės prieš Valensijos „Power Electronics“ ketvirtadienį, tačiau žaisime namuose ir dar viena pergalė mums labai reikalinga, kad išliktume Eurolygoje. Kauno sirgaliai halėje sukurs ypatingą atmosferą. Tai jums tikrai galiu pažadėti!
Pergalė prieš „Ulker“ buvo pasiekta dar prieš dvi savaites, nei tai iš tiesų atsitiko. Žaidėme su jais trečiosiose „Top 16“ rungtynėse išvykoje Stambule. Mačą pradėjome sėkmingai, anksti perėmėme iniciatyvą, tačiau išėjęs į aikštę Šarūnas Jasikevičius nuramino savo komandą. Atmosfera aikštėje tapo įtempta. Likus žaisti 6 minutes atsilikinėjome pora taškų. Tuomet Mirsadas Turkčanas ir Marko Tomas pataikė tritaškius metimus ir mes nebesugebėjome išplėšti pergalės.
Buvo sunku susitaikyti, jog grupėje turėjome 3 pralaimėjimus ir nebuvome laimėję nei vienų rungtynių. Tačiau išvažiuodami iš Stambulo nesijautėme negalintys su kovoti su „Fenerbahce Ulker“. Metėme jiems iššūkį jų pačių aikštėje. Tuomet turėjome laisvą savaitę, kuri buvo išties reikalinga, kad atsigautume ir nukreiptume savo mintis reikiama linkme. Vėliau rungtyniavome LKF taurės turnyre ir gan gerai sužaidę finale, įveikėme Vilniaus „Lietuvos rytą“. Šis titulas mus šiek tiek sustiprino. Mums pavyko susitelkti ir laimėti svarbias rungtynes, tai turėjo padėti tą patį pakartoti Eurolygos „Top 16“ varžybose. Jautėme, jog namie galime įveikti „Ulker“. Žinojome tai.
Prieš tai minėjau, kad laisva savaitė buvo tikrai reikalinga, nes, kaip jau tikriausiai žinote, Eurolygos „Top 16“ etapą pradėjome su nauju treneriu Ilisasu Zourosu, kuris prie komandos prisijungė visai neseniai. Joks treneris negali perteikti savo sistemos ir strategijos per savaitę ar dvi, todėl iš paskutiniųjų stengėmės kuo geriau su juo susipažinti. Savaitė, kurios metu neturėjome Eurolygos rungtynių, padėjo mums užbaigti susipažinimo procesą ir pataisyti kai kuriuos dalykus, panaudoti juos praktiškai, aikštėje.
Tai padarėme LKF taurės turnyro finalinio ketverto metu. Komandoje taip pat turime naują žaidėją - Trentą Plaistedą. Džiaugiuosi, kad jis atvyko, nes komandai suteikia visai kitokį atspalvį. Kaip aukštaūgis, jis išties atletiškas ir mėgsta bėgioti aikštėje. T.Plaistedas komandai suteikia gyvumo. Kai veržiesi link krepšio, žinai, kad ir jis bėga šalia, todėl gali jam aukštai išmesti kamuolį ar kitokiu būdu atlikti perdavimą, kurį jis realizuotu dėjimu iš viršaus. Mums to reikėjo. Be to, kol T.Plaistedas yra mūsų komandoje, dar nepatyrėme nei vieno pralaimėjimo. Taigi reikėtų pasakyti, jog jam sekasi puikiai.
Rungtynėms su Stambulo „Fenerbahce Ulker“ T.Plaistedui papildomos motyvacijos suteikti nereikėjo. Kaip komandos naujokas, žaisiantis pirmąsias Eurolygos rungtynes, jis labai nekantravo ir buvo tinkamai joms nusiteikęs. Atmosfera Kauno sporto halėje dar labiau sustiprino jaudulį prieš susitikimą. Tą dieną buvo švenčiama Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena, tai pridėjo papildomos motyvacijos susirinkusiems sirgaliams – jei tai įmanoma. Prieš rungtynes girdėjome apie Mirsado Turkčano traumą. Niekada nėra smagu išgirsti apie kitus susižeidusius sportininkus. Buvome nustebinti, kad žaisti negalės ir Roko Ukičius. Neturėjome apie tai jokių žinių. Tačiau nemąstėme apie priešininkų komandos netektis, vertindami savo šansus laimėti. Kai žaidžiame namie, nesvarbu, kokia komanda atvyksta – tikime, jog galime juos įveikti. Jaučiame, jog nusipelnėme būti viena iš Eurolygos „Top 16“ komandų ir kovosime dėl to iki galo. Kartais taip jau atsitinka, jog žaidžiame prastai ir pradedame klausti savęs, kodėl nežaidžiame taip, kaip turėtume? Tuomet tarsi perjungiame pavarą ir grįžtame į savo įprastą žaidimą. Žinoma, norėtųsi, jog tokių momentų būtų kuo mažiau, tačiau gera žinoti, kad sugebame įsijungti „antrą kvėpavimą“ reikalingu momentu. Svarbiausia, ką turime dabar daryti, gerai žaisti visą rungtynių laiką, o jei tai nepavyks, pasinaudoti „antruoju kvėpavimu“ ir iškovoti pergales.
Žinoma, jūs suprantate, jog pergalė prieš „Fenerbahce“ buvo kaip tik toks atvejis. Po šio susitikimo žmonės manęs klausinėja apie 4 iš eilės pelnytus taškus, kai per pratęsimą atsilikinėjome 6 taškais. Ką aš galiu pasakyti? Kartais metimai tiesiog būna taiklūs. Tai nebuvo priverstinis metimas, tačiau jo metu kamuolys pakeitė trajektoriją. Rungtynės buvo neapsakomai svarbios ir turėjome žūtbūt pelnyti taškus tos atakos metu. Jei būtų nepavykę, o priešininkai savo ataką būtų surengę sėkmingai, gali būti, kad būtų pralenkę mus saugiu taškų skirtumu. Tačiau mums pavyko ir iškovojome pirmąją pergalę. Ačiū Dievui, kad kamuolys atsimušė į lentą reikiamoje vietoje.
Ketvirtadienį į Kauną atvyksta Valensijos „Power Electronics“. Šį susitikimą privalome laimėti, arba mūsų Eurolygos sezonas bus baigtas. Netgi pergalė mums dar negarantuoja galimybės žaisti atkrintamosiose rungtynėse kitą savaitę. Valensija yra tokioje pačioje situacijoje. Net jei jie pralaimėjo 3 rungtynes iš eilės, tai – puiki komanda, kurioje rungtyniauja ir mano nacionalinės komandos draugas Robertas Javtokas. Nei viena ispanų komanda nėra silpna.
„Power Electronics“ yra įveikę Madrido „Real“ savo šalies lygoje. Todėl jie bus taip pat nusiteikę tik laimėti šias rungtynes. Turėsime juos įveikti. Žinoma, turime namų aikštės pranašumą. Sirgaliai vėl bus pašėlę – gal net labiau, nei ankstesnėse rungtynėse, žinodami, jog tai gali būti paskutinis Eurolygos mačas ir norėdami tam sukliudyti. Tikiuosi, jog komandos draugams ir man pavyks atlikti savo darbą ir tęsime kovas Eurolygoje. Šiaip ar taip, neturėtume daryti sau per didelio spaudimo. Reikia susitelkti ties vienintelėmis rungtynėmis ir negalvoti apie visa kita. Turime puikiai sužaisti visus keturis kėlinukus. Kai rungtyniaujame namie ir atsilikinėjame, dažniausiai sugebame panaikinti taškų deficitą, bet tikiuosi, jog šįkart varžovų vytis neprireiks. Mūsų žaidimo formulė tokia: kovoti dėl kiekvieno centimetro. Jei tai padarysime, po šių rungtynių taip pat išliksime gyvi“.