Pirmadienio vakarą buvęs Lietuvos rinktinės treneris vadovavo pirmajai savo naujosios komandos treniruotėje ir atsakė į klubo žurnalistų klausimus.
- Savo, kaip trenerio, karjeros pradžioje dirbote su vaikais, o po to iš karto patekote į garsų klubą - Kauno „Žalgirį“?
- Jeigu neskaitytumėme trenerio asistento darbo rinktinėse. Taip jau susiklostė.
- Ar buvo sunku priimti Vilniaus „Lietuvos ryto“ pasiūlymą po darbo Kauno „Žalgiryje“?
- Ko gero, nėra tokio atvejo, kad buvęs žaidėjas iš Vilniaus treniruotų Kauno komandą. Vilniuje - atvirkščiai. Su Vilniaus „Lietuvos rytu“ mes tapome šalies čempionais. Sudėtis buvo jauna - 18-mečiai Robertas Javtokas, Arvydas Macijauskas, 20-metis Ramūnas Šiškauskas, 21-erių Rimantas Kaukėnas. Gaila, bet po sezono komandos žaidėjus išsaugoti buvo labai sudėtinga.
Patys sunkiausi buvo dveji metai, kai teko derinti darbą Kinijos rinktinėje ir Pirėjo „Olympiakos“ komandoje. Kinai pateikė griežtą sąlygą: pasirinkti vieną komandą, juk kinai ruošėsi Azijos žaidynėms, kurios jiems yra labai svarbios. Nusprendžiau likti rinktinėje - norėjosi vykti į ketvirtąją olimpiadą, o po to grįžti į Europą. Štai ir grįžau - iš pradžių Graikijos rinktinė, dabar - CSKA. Tikiuosi, kad čia viskas susiklostys gerai.
- Teko girdėti, kad jus vadina matematiku.
- Kai dar buvau žaidėjas, Vilniaus universitete baigiau matematikos fakultetą. Buvau geras studentas, mokiausi be niekieno pagalbos. Kai dukros ėjo į mokyklą, padėdavau joms spręsti užduotis. Apskritai, ruošiausi dirbti švietimo srityje.
Kai baigiau krepšininko karjerą, nuėjau į sporto mokyklą ir pareiškiau, kad būsiu matematikos mokytojas, tik duokit man grupę treniruoti. Juk 15 metų žaidžiau krepšinį. Tačiau jie išsigando ir man grupės nedavė. Nuėjau pas draugus, sakau: „Kas darosi? Ten vaikai krepšinio žaisti nemoka, o man grupės neduoda!“ Draugai atsako: „Gerai, būsi direktorius“. Ir iš karto tapau direktoriumi. Mano gyvenime buvo tik pirmosios pozicijos (šypsosi).
- Padeda matematika?
- Parduotuvėje! Jeigu rimtai - logiškas mąstymas, plius profesionalaus žaidėjo patirtis, ko gero, ne pats prasčiausias variantas.
- Šį sezoną teko stebėti CSKA rungtynių?
- Lietuvoje galima tik Eurolygos rungtynes stebėti. Dar kažką iš VTB Jungtinės lygos. Mano manymu, jeigu matei 6-7 rungtynes, gerai žinai žaidėjus ir galimybes, komandos paveikslas aiškus.
- Ar suvokiate, koks rimtas iššūkis jūsų laukia? Juk čia vieno sėkmingo ėjimo neužteks.
- O kur per mano karjerą nebuvo rimta? Kinijoje už tavo nugaros - pusantro milijardo žmonių, o krepšinis - populiariausias šalyje. Į gatvę neįmanoma išeiti. Kai atvykau į Kiniją, oro uosto koridoriais lakstė, ko gero, apie 25 operatorius. Graikijoje tave tai ant rankų nešioja, tai nužudyti pasiruošę. O Lietuvoje?...
- Kodėl būdamas Graikijos rinktinės treneriu nesiėmėte darbo klube?
- Nebuvo gerų pasiūlymų. Tik pokalbiai. Aš jau nesu toks jaunas, kad priimčiau nežinia kokių komandų pasiūlymus. Su garsiais klubais dėl įvairių priežasčių susitarti nepavyko.
- Šeima čia atvyks?
- Turiu dvi dukras, abi jau ištekėjusios, turi vaikų. Žmona? Turime puikų butą Atėnuose, netoli jūros. Netrukus ten vyks anūkai. Turime butą Vilniuje, šimtas kilometrų nuo miesto yra namas. Šalia - du ežerai. Persikelti čia - sudėtinga. Žinoma, žmona mane čia aplankys, bet ne ilgam.