„Kauno klubas, išleidęs nemažai pinigų, pasuko kokybės keliu. Mano
galva, tai tinkamas pasirinkimas. Tik aukšto meistriškumo žaidėjai gali
pasiekti Eurolygos aukštumų“, - pritariamai linkčiojo ir
Vilniaus „Sakalų“ ekipos treneris Rūtenis Paulauskas.
Šių bei kitų Lietuvos krepšinio specialistų viltys išsidraikė it
voratikliai per audrą. Kodėl kauniečių ilgai rengtas Eurolygos
užkariavimo planas nesuveikė?
Daug galios - mažai naudos
Ispanijos sporto legenda Madrido „Real“ ketvirtfinalyje turėjo sulaukti
ne kuklios Valensijos „Power Electronics“ ekipos, o ne mažiau
garsaus „Žalgirio“ klubo iššūkio. Tuo įsitikinęs S.Jovaiša.
„Žinant, kiek daug galios buvo sutelkta Kauno ekipoje, kokie žaidėjai
surinkti, „Žalgiris“ privalėjo būti mažiausiai ketvirtfinalyje, o,
sėkmės atveju, ir finalo ketverte. „Top 16 etape“ kauniečiai
tikrai buvo pajėgūs po sykį įveikti kiekvieną varžovą. Tai būtų
garantavę bent 2-ąją vietą grupėje“, - skaičiavo buvęs žymus
žalgirietis.
„Daugelis yra nusivylę galutiniu rezultatu. Turnyro pradžia kėlė kur
kas daugiau optimizmo. Turėdami tokią sudėtį žalgiriečiai turėjo
pasiekti atkrintamąsias varžybas“, - teigė R.Paulauskas.
„Pradžia buvo šauni, bet pabaiga išties nekokia“, - pripažino buvęs
žalgirietis Eurelijus Žukauskas.
Starto penketas išblaškytas
Buvusio „Žalgirio“ ekipos kapitono nuomone, kauniečių nesėkmę lėmė ne
žaidėjų meistriškumas ar sportinė sėkmė, o pašaliniai veiksniai.
„Iš patirties žinau: jei eini į aikštę, turi galvoti tik
apie žaidimą. Jei krepšininkui reikia nuolat spėlioti, kada jis
bus pasodintas ant suolo arba kada vėl bus keičiamas treneris, nieko
gero nebus“, - pabrėžė E.Žukauskas.
Rekordinis žaidėjų keitimo pagreitis Eurolygos rungtynėse atsisuko
prieš pačią Kauno ekipą. Oficiali Eurolygos svetainė paskaičiavo, jog
„Žalgirio“ gretose per sezoną rungtynes pradėjo net 16 skirtingų
žaidėjų. Kauniečiai išmėgino gal pusšimtį starto penketo
variantų, tačiau optimalaus taip ir nerado.
„Viena pagrindinių trenerio užduočių - nustatyti stabilų starto
penketą, kuriuo jis galėtų remtis. Svarbu tarp krepšininkų
užmegzti stiprius žaidybinius ryšius. Mes matėme atvirkštinį
variantą“, - pastebėjo R.Paulauskas.
Klaidų rekordininkai
„Žalgirio“ žaidėjų rotacija, esą klubo savininkų surašytas ir
treneriams minučių tikslumų padiktuotas keitimų sąrašas, interneto
platybėse jau virto šmaikščiais anekdotais.
Specialistų manymu, būtent nesuvokiama žaidėjų kaita mačo metu
„Žalgiriui“ lėmė daugiausia klystančios Eurolygos komandos vardą.
Kauniečiai kiekvienose rungtynėse prarasdavo vidutiniškai po 18
kamuolių.
„Mechaniškai, pagal išankstinį planą dalinti žaidimo laiką yra
kvaila. Tai išbalansavo komandą psichologiškai. Kai žaidėjas, įžengęs į
aikštę jau po 2 min. ima laukti, kada bus pasodintas ant suolo, jis
nebepasitiki tuo, ką daro. Iš čia - ir tie klaidų rekordai“, -
aiškino S.Jovaiša.
„Dėl klaidų net sunku ką nors pasakyti. Lieka tik pajuokauti, kad
kitą sezoną žalgiriečiai klys mažiau, nes persikels į naująją areną su
geresne aura“, - svarstė E.Žukauskas.
Pasigedo žaidimo braižo
Kauno ekipos treneris Ilias Zouros vakar sulaukė pripažinimo.
Po ketvirtadienio dvikovos su Pirėjo „Olympiakos“ graikui buvo
patikėta perimti Graikijos vyrų krepšinio rinktinės vairą. Nepaisant
solidžių pareigų, Lietuvos krepšinio specialistai neliko sužavėti
I.Zouros darbu.
„Sezono pradžioje „Žalgiriui“ vadovavęs Aco Petrovičius tvarkėsi
geriau. Serbas sugebėjo įdiegti savo braižą, surikiuoti komandinį
žaidimą. Graikui to nepavyko“, - samprotavo R.Paulauskas.
„Kita vertus, jei visi treneriai daro tas pačias klaidas, lyg
patrakę kaitalioja žaidėjus, vadinasi, tai - ne visai jų problema.
Matyt, jie vykdo nurodymus iš šalies“, - pastebėjo S.Jovaiša.
Trenerių kaitą specialistai įvardijo bene skaudžiausia rykšte, kirtusia
per kauniečių rezultatus.
Strėlės legionieriams
50 su 50. Tokiomis dalimis žaidėjų ir trenerių bei vadovų atsakomybę
dėl nesėkmės paskirstė E.Žukauskas. Ypač daug pretenzijų specialistai
turi „Žalgirio“ legionieriams.
„Užsieniečių indėlis, jų motyvacija kelia daug klausimų.
Akivaizdu, kad Marcus Brownas ar DeJuanas Collinsas vengia juodo
darbo, nemėgsta tvirtos trenerio rankos. Tarp legionierių
bene geriausiai atrodė Mirza Begičius, todėl jo netektis buvo tokia
skaudi“, - teigė R.Paulauskas.
„Kuo M.Brownas ar D.Collinsas buvo geresni už Mindaugą Kuzminską ar
į Prienus paskolintą Adą Juškevičių? Tai galbūt, užuot kankinus
veteranus, vertėjo leisti tobulėti jaunimui?“, - retoriškai klausė
S.Jovaiša.
