Latvijos sostinės ekipoje dirbusį 50-metį R.Kurtinaitį paviliojo turtingas Rusijos klubas.
Lietuvis sukirto rankomis su Maskvos srities „Chimki” ekipa ir tapo jau ketvirtuoju mūsų šalies treneriu, kuris vadovaus Rusijos aukščiausiosios lygos čempionato komandai.
R.Kurtinaitis prisidėjo prie šios šalies klubams vadovaujančių Jono Kazlausko, Kęstučio Kemzūros ir Valdemaro Chomičiaus.
Jei komandos vadovus tenkins R.Kurtinaičio darbas, jam bus pasiūlyta „Chimki” ekipoje likti dar vienam sezonui.
„Iškelta užduotis su komanda iškovoti kelialapį į kitų metų Eurolygos turnyrą. Ekipa manęs laukia šeštadienį dvikovoje su V.Chomičiaus treniruojama Liubercų „Triumf”.
Bet nežinau, ar gausiu iki to laiko Rusijos darbo vizą.
Tačiau mane gyvai „Chimki” žaidėjai galės pamatyti jau trečiadienį”, – sakė vakar į Taliną skubėjęs R.Kurtinaitis.
Į VTB jungtinės lygos finalo ketvertą jau prasimušęs Pamaskvio klubas Estijoje laimėjo paskutinį reguliariojo sezono mačą prieš „Kalev” 68:65.
Nors R.Kurtinaitis ir nuvyko į Taliną, būsimųjų auklėtinių žaidimą stebėjo iš tribūnos.
– Iki šiol laikėtės nuostatos nemesti darbo pusiaukelėje. Kodėl nusprendėte sulaužyti ją ir palikote VEF? – R.Kurtinaičio paklausė „Lietuvos rytas”.
– „Chimki” turi daug potencialo, ambicijų ir yra stiprus finansiškai. Matau, kad šioje komandoje galėsiu išbandyti savo žaidimo modelį. Galbūt man to trūko Rygos ekipoje.
Treneriai visada svajoja, kad galėtų turėti tuos žaidėjus, kurių jiems reikia, o ne tuos, kurie pigesni. Man buvo pažadėta, kad „Chimki” galėsiu pasirinkti norimus krepšininkus.
Patraukė ir iškeltos užduotys, nes aš mėgstu iššūkius. Kodėl nepabandžius iš 5-osios vietos pakilti aukščiau, nugalėti Maskvos CSKA, Kazanės „Uniks” ar Krasnodaro „Lokomotiv”.
– Ar VEF gaus finansinės naudos, kad be pykčių jus paleido?
– Ne. Niekas niekam nemokėjo, o atsisveikinimas su latviais buvo labai kultūringas.
Su VEF klubo vadovais gerai sutariu, esame savotiški partneriai, tad galimą pasitraukimą į Rusiją savaitės pradžioje aptariau su klubo valdybos pirmininku Edgaru Jaunupu.
Žinoma, jis nusiminė, nes planavo, kad komandai vadovausiu 2–3 metus. Tepasakė: „Negi tave sulaikysi.” Pykčių ar išpirkų tikrai nebuvo.
– Ar jūs VEF vadovams į savo vietą pasiūlėte vakar strategu paskirtą Ramūną Butautą?
– Taip. Su Ramūnu mes dirbome ir draugaujame ne vienus metus, jis pažįsta mano braižą, aš žinau, kad tai rimtas treneris.
Mane pradžiugino faktas, kad vos paskelbus apie mano pasitraukimą VEF būstinę užplūdo norinčių stoti prie ekipos vairo trenerių paraiškos. Kai aš atėjau į VEF, eilių nebuvo – vadinasi, komanda tapo vertinama.
VEF vadovams R.Butauto pavardė žinoma dar nuo tų laikų, kai jis treniravo Rygos ASK komandą. Pasakiau, kad šis specialistas gali perimti ekipą ir rezultatai nesuprastės. Komandos vadovybė pritarė mano siūlymui.
Antradienį paskambinau Ramūnui ir jis atvažiavo į Rygą. Visą naktį jam pasakojau apie ekipą, žaidėjus, derinius.
Suprantu, kad sezono viduryje perimti komandą yra beprotybė, bet ir aš į tokią pat beprotybę pateksiu.
O skirtumas tik tas, kad man niekas plačiau nepapasakos apie „Chimki” žaidėjus.
– Ar rusai pažadėjo mokėti gerus pinigus?
– Normalūs pinigai ir normalios sąlygos. Ne milijonai, bet ir ne kapeikos – gausiu algą, gyvensiu bute ir važinėsiu mašina.
– Ar „Chimki” komandoje bus daugiau lietuvių?
– Norėčiau, kad būtų, tačiau šį klausimą dar turėsiu aptarti su klubo vadovais. Kiekvienos komandos valdžia turi savo požiūrį į svetimšalius trenerius.
Tarkim, VEF vadovybė pageidavo, kad mano asistentas būtinai būtų latvis, kuris semtųsi patirties ir tam tikroje situacijoje galėtų užimti mano kėdę.
– Keturi treneriai lietuviai, treniruojantys stipriausius Rusijos klubus. Galbūt tai – ir mados reikalas?
– Nežinau, bet man tokia situacija patinka.
Rusijoje pradėjome plėšyti tinklus, kuriuos per visą Europą yra išmėtę buvusios Jugoslavijos treneriai. Pradėjome spausti jugus. (Juokiasi.)
– „Chimki” klubo gerbėjams esate pristatomas kaip Seulo olimpiados čempionas ir Darbo šlovės ordino turėtojas.
– Turiu tą ordiną. Kai tapome 1988 metų žaidynių nugalėtojais, Kremliuje Komunistų partijos generalinis sekretorius Michailas Gorbačiovas visus krepšinio rinktinės narius apdovanojo šiuo ordinu.
Turiu net rusišką karinį bilietą ir dar visokių tų laikų oficialių popierių.
Daugelis lietuvių viską, kas susiję su SSRS valdymu, išmetė, o aš pasilikau – po 100 metų tai bus vertinga seniena.