„Jeigu prieš kelis mėnesius kas nors būtų pasakęs, kad vadovausiu komandai akistatose su „Žalgiriu” ar CSKA, galynėsiuosi su tokiais treneriais kaip Rimas Kurtinaitis arba Jonas Kazlauskas, būčiau smagiai pasijuokęs”, – prisipažino R.Jarutis.
Tačiau vos keturis mėnesius prie „Azovmaš” vairo stovintis 34-erių lietuvis ketvirtadienį Kaune sukūrė ryškiausią VTB jungtinės lygos sezono staigmeną, kai išstūmė „Žalgirį” iš finalo ketverto.
„R.Jarutį ir jo komandą Lietuvoje įsimins ilgam. Jie padarė tai, ko niekas nesitikėjo”, – po „Azovmaš” pergalės Kaune 86:75 parašė dienraščio „Sportekspres” ukrainietiška versija.
– Treneri, kaip atšventėte laimėjimą? – „Lietuvos rytas” paklausė R.Jaručio.
– Niekaip. Rengiausi rimtam pokalbiui su mūsų klubo vadovybe apie komandos vidaus problemas.
Ukrainos čempionate keletą kartų tiesiog vaikiškai pralaimėjome aiškiai silpnesniems varžovams. Nesugebėjome nusiteikti rungtynėms.
Yra priimti tam tikri sprendimai, kuriuos reikia konkretizuoti.
– Ar už patekimą į VTB jungtinės lygos finalo ketvertą komandai buvo pažadėtos premijos?
– Apie pinigus nieko nekalbėjome. Mums pergalė prieš „Žalgirį” svarbi morališkai.
Žinoma, gali būti, kad žaidėjai ką nors gaus, jeigu premijos numatytos jų sutartyse.
– Šį sezoną įveikėte ir Aco Petrovičiaus vadovaujamą „Žalgirį” (75:63), ir jį pakeitusį Ilią Zourą. Galbūt aptikote kauniečių silpnąją vietą?
– Neturiu slapto recepto. Šiemet „Žalgiris” pagal sudėtį yra labai galingas. Mūsų pergales lėmė kovingas nusiteikimas.
O žalgiriečiams koją pakišo įtampa. Jie buvo mačo favoritai, žaidė namuose, juos slėgė atsakomybė. Mes to nejautėme.
– Dar šį sezoną pradėjote kaip žaidėjas. Gal tai, kad įvykius aikštėje vertinate krepšininko akimis, ir yra jūsų pranašumas prieš vyresnius kolegas?
– Žaidėjo patirtis, o tiksliau – emocijos, tik kenkia.
Pirmaisiais mėnesiais ne sykį kentėjau dėl pernelyg audringo reagavimo į įvykius aikštėje. Gavau ne vieną techninę pražangą, mokėjau baudas.
Dabar po truputį jau išmokau tvardytis.
Kaip treneris dar neturiu pranašumų, esu visiškai žalias.
Teorinių žinių bandysiu semtis po sezono, trenerių seminaruose.
Už patarimus esu ypač dėkingas R.Kurtinaičiui.
Kai jis neseniai su Rygos VEF atvyko žaisti į Mariupolį, prasitariau, kad man labai trūksta tam tikrų žinių.
Rimas pasikvietė mane į savo komandos treniruotę ir davė nemažai vaizdo medžiagos.
O jau kitą dieną jis buvo mano varžovas!
Aš jaučiausi maloniai sukrėstas. Ne dėl tos medžiagos išskirtinės vertės, bet dėl jo požiūrio.
O dar sakoma, kad lietuviai vienas kitam tik kaišioja pagalius į ratus.
– Kokius tikslus „Azovmaš” komandai kelsite VTB finalo ketverte?
– Dar prieš keletą dienų apie patekimą ten netgi minties nebuvo. Dabar jau reikės rengtis ir fiziškai, ir psichologiškai.
Nevažiuosime kaip turistai – bandysime ką nors laimėti.
Karjeros laiptai
R.Jarutis gimė 1976 m. gegužės 22 d. Mažeikiuose
1994 m. pradėjo žaidėjo karjerą Mažeikių „Ekspromto” ekipoje.
Žemesnėse lygose praleidęs 4 metus, 1998 m. debiutavo LKL čempionate Vilniaus „Sakalų” komandoje.
Persikėlęs į Vilniaus „Lietuvos rytą” 2000 m. tapo LKL čempionu. Vėliau grįžęs į sostinės klubą 2005 m. laimėjo ULEB taurės turnyrą.
Nuo 2001 m. pradėjo legionieriaus karjerą. Rungtyniavo Prancūzijoje (2-oji lyga), Portugalijoje, Lenkijoje, Kipre, Ukrainoje (pastarosiose šalyse tapo čempionu) ir Turkijoje.
2010 m. spalio pabaigoje baigė žaidėjo karjerą ir tapo „Azovmaš” trenerio asistentu, o lapkričio viduryje R.Jaručiui patikėtas Mariupolio komandos vairas.