Jūs. Mes. Visi. Dabar. Tokiu šūkiu „Knicks” žadina niujorkiečius, kurie dešimt metų apie krepšinį stengėsi pamiršti, nes jų numylėta komanda atrodė siaubingai. Bet nepamiršo.
Kai tik į aikštę apšilti įbėga „Knicks” žaidėjai, o iš kolonėlių pasigirsta Alicios Keys hitas „Empire State of Mind” apie Niujorko betonines džiungles, kuriose nepasiekiamų svajonių nėra, tribūnos ima virpėti.
„Mes apsaugosime krepšinio meką”, – skelbia plakatas „Madison Square Garden” arenoje.
Ji matė daug nuostabaus krepšinio, šventė du NBA čempionų titulus aštuntajame dešimtmetyje, bet jau seniai stogas nesikilnojo taip, kaip dabar.
Pirmą kartą nuo 2004-ųjų garsioji Niujorko komanda iškovojo teisę žaisti NBA atkrintamosiose varžybose.
Nors pirmieji du serijos su „Boston Celtics” mačai išvykoje pralaimėti, „Knicks” komandai abukart trūko vos vieno metimo (85:87 ir 93:96).
Niujorkiečiai turi įsižnybti, kad įsitikintų nesapnuojantys nepaprasto krepšinio atgimimo.
Smarkiau plaka ir lietuvio širdis
„Niekada nebuvau nieko panašaus čia matęs.
Oras „Garden” – tarsi įelektrintas”, – „Lietuvos rytui” pasakojo lietuvių kilmės „Knicks” žaidėjas Andy Rautinis, ant rankos išsitatuiravęs lietuvišką savo vardo variantą „Andrius”.
Kai vasarą šis 24 metų gynėjas buvo pašauktas NBA naujokų biržoje, Niujorko komanda atrodė tiktai varganas senų gerų „Knicks” laikų prisiminimas.
Tuo metu Niujorkas dūzgė iš nekantrumo, tikėdamasis, kad į „Knicks” atvyks NBA karalius LeBronas Jamesas, bet gavo antausį, kai ši žvaigždė vietoj „Madison Square Garden” pasirinko Majamio paplūdimį.
Bet A.Rautinio širdis plakė vis smarkiau matant legendinės komandos persikūnijimą.
Pirma, „Knicks” vadovai priviliojo galingąjį puolėją Amare Stoudemire’ą – neabejotinai talentingiausią žaidėją „Knicks” gretose nuo Patricko Ewingo laikų.
Jo dėjimai į krepšį ir charizma privertė Niujorką atsibusti iš klaikaus krepšinio sapno. O vasarį miestas buvo dar labiau pakylėtas.
„Kad viskas pradėtų veikti, trūko vienos detalės. Ir ji buvo Carmelo Anthony”, – įsitikinęs A.Rautinis.
Pasitiko Bruklino vaikį
Daugiau nei 20 tūkstančių žiūrovų „Madison Square Garden” arenoje vasario pabaigoje pasitiko iš „Denver Nuggets” atkeliavusius įžaidėją Chauncey Billupsą ir C.Anthony.
Šios 26 metų žvaigždės dramatiškas pristatymas baigėsi užrašu ekranuose „Grįžtu namo”, nes C.Anthony yra gimęs Brukline – vos keli kilometrai nuo Niujorko krepšinio centro.
„Tai mano svajonės išsipildymas. Aš pasirengęs šėlti”, – ištarė 203 cm ūgio krepšininkas.
Ir jis šėlo. Savo debiuto rungtynėse C.Anthony pelnė 27 taškus, „Knicks” laimėjo, o visa salė dainavo jo pravardę Melo.
„Niekada nepamiršiu šio momento. Tai mano pirmasis mačas „Garden”.
Gerbėjai buvo nuostabūs. Bet šioje salėje bus dar daug gerų akimirkų”, – žadėjo puolėjas.
Po keturių dienų „Knicks” pasiuntė pasauliui dar vieną žinią apie savo sugrįžimą, kai Majamyje nugalėjo „Heat” žvaigždes.
Tai buvo trisdešimtoji klubo pergalė – daugiau, negu laimėta per visą praėjusį sezoną.
Šis skaičius – tiktai statistika. Bet Niujorkas pirmą kartą po ilgos pertraukos pajuto, kad vėl gali tikėti.
Neatėjo nė vienas reporteris
„Madison Square Garden” palubėje netrūksta vėliavų, menančių Niujorko komandų pergales.
Paskutinė – iš 1998–1999 metų sezono, kai „Knicks” triumfavo Rytų konferencijoje ir pateko į NBA finalą.
Žinomas krepšinio apžvalgininkas Chrisas Sheridanas nuo 1992-ųjų rašė beveik apie kiekvienas „Knicks” rungtynes.
Jis matė komandos žygį į NBA finalą 1994 ir 1999 metais. Jis išgyveno dažniausiai nesėkmingas dvikovas su „Chicago Bulls” 1989–1996 metais.
Jis sėdėjo toje pačioje „Madison Square Garden” vietoje ir visą siaubo dekadą nuo 2000-ųjų, kai Niujorke baigėsi P.Ewingo era ir prasidėjo nuopuolis.
„Per šiuos prarastus dešimt metų buvo tiek daug blogų akimirkų, bet atmintyje įstrigo vakaras, kai į spaudos konferenciją po rungtynių neatėjo nė vienas reporteris.
Tuo metu „Knicks” treniravęs Herbas Williamsas pakilo ant podiumo, apžvelgė tuščią patalpą ir išėjo”, – pasakojo „Lietuvos rytui” Ch.Sheridanas, rašantis didžiausiam JAV sporto portalui ESPN.
Aistruolius keitė turistai
„Knicks” sirgaliai sukilo prieš savo komandą, kai žaidėjų pirkimo reikalus tiesiog siaubingai tvarkė Isiah Thomas. Kasmet mažėjo ištikimų sirgalių, negailinčių kelių tūkstančių dolerių už sezono abonementą.
Tiesą sakant, net tie, kurie vis dar juos pirkdavo, bilietus į daugelį rungtynių parduodavo antrinėje rinkoje.
Ką tai reiškė? „Madison Square Garden” tribūnose būdavo daugiau turistų nei niujorkiečių.
Turistams visada knietėjo aplankyti legendomis apipintą salę, bet dažniausiai nerūpėjo – laimės „Knicks” ar pralaimės.
Jiems buvo svarbu sugrįžus namo pasakyti, kad savo akimis matė svajonių lygos rungtynes ir kokią nors Holivudo žvaigždę, nes pirmojoje eilėje visada sėdi tai Lindsay Lohan, tai Snoopas Doggas, tai Justinas Bieberis, o beveik visada – režisieriai Woody Allenas ir Spike’as Lee.
Ilgą laiką jie šokinėjo nuo kėdės iš pykčio dėl prasto žaidimo.
Šiemet garsieji „Knicks” komandos sirgaliai galų gale šokinėja iš džiaugsmo.
Grįžo senieji sirgaliai
Kad šis sezonas bus kitoks, buvo galima pajusti jau per pirmąsias rungtynes.
„Prieš daugiau nei dešimt metų prie žurnalistų stalų visada sėdėdavo toks Amerikos italas, kuris buvo neįtikėtinai panašus į Niujorko mafijos tėvą Johną Gotti. Todėl mes jį visada taip ir vadindavome.
Bet tada „Gotti” pradingo dešimčiai metų. Manėme, kad jis mirė. Tačiau per pirmąsias šio sezono rungtynes jis vėl buvo ten pat, vėl sėdėjo savo vietoje, vis dar atrodė kaip J.Gotti”, – pasakojo Ch.Sheridanas.
Ne tik šis niujorkietis, bet ir daugybė kitų sugrįžo pas savuosius „Knicks”. Niujorko sporto radijo stotyse vėl valandų valandas aptarinėjamas krepšinis, nors dar pernai vietiniai, išgirdę žodį „Knicks”, nusipurtydavo.
Dabar komanda aptarinėjama ir geltonuose taksi, ir dundančiame metro požemyje.
Ne šimtai, o tūkstančiai šį sezoną išdidžiai vaikštinėja užsidėję kepures su snapeliu ir „Knicks” ženklu. Jie nekantraudami laukia NBA atkrintamųjų varžybų, kurių Niujorkas taip seniai nematė – ilgiausiai iš visų NBA klubų kartu su vargana „Minnesota Timberwolves”.
Tas ore tvyrantis kone vaikiškas klegėjimas ir jaudulys daug kam primena P.Ewingo laikus.
Kai kovo pabaigoje per rungtynes su „Magic” ši legenda buvo parodyta salės ekranuose, tribūnos atsistojo, o plačiai šypsodamasis P.Ewingas mojavo Niujorkui nuo žiūrovo kėdės.
„Kartą pabuvęs „knicku”, visada liksi „knicku”, – sako sirgaliai, nepamirštantys legendų. Jie tiki: jei legenda gimė Niujorke, ji niekada nemirs.
Dalijasi kamuoliu ir šlove
„Taip”, – net nesusimąstydamas į klausimą, ar kada nors sulauks „Knicks” čempioniško sezono, atsakė A.Rautinis, nors turi sutartį tik dviem sezonams.
Jis ne vienintelis nebebijo fantazuoti. Tai, kas dar pernai atrodė neįsivaizduojama, dabar – prognozuojama. Nors gal dar ne šiemet. Čempionų titulo greičiausiai reikės palūkėti.
Bet amžinai kažkur lekiantys niujorkiečiai krepšinio pergalių laukė taip ilgai, todėl šįkart skubėti neketina.
Visi suvokia, kad tai, ko tikrai trūksta dabartinei komandai, yra būtent laikas.
Atvykus C.Anthony vasario pabaigoje nebuvo kada treniruotis ir susižaisti, nes kovo mėnesį laukė 17 rungtynių per 30 dienų.
Be to, šiam puolėjui reikėjo išmokti, kaip dalytis šlove ir kamuoliu su A.Stoudemire’u, nes iki šiol per karjerą NBA C.Anthony visada buvo svarbiausias karys.
Taip, Denveryje greta jo buvo puikus įžaidėjas Ch.Billupsas, neprasti puolėjai Nene ir Kenyonas Martinas, padėdavo ir Linas Kleiza, didis treneris George’as Karlas.
Tačiau tai ne tas pat, kas susigyventi su didžiuoju Amare ir sutartinai pakylėti „Knicks” į aukščiausią tašką.
Išgyveno brutalų mėnesį
„Komandoje nėra „aš”, – tarsi mantrą kartojo „Knicks” klubo žvaigždės.
Kažkur girdėta? Tą patį sakė ir garsioji „Miami Heat” trijulė – L.Jamesas, Dwyane’as Wade’as ir Chrisas Boshas, bet jiems reikėjo ilgai ir sunkiai grumtis dėl pergalių. Jos savaime neateina net tada, kai gūžtis norisi vien išgirdus žaidėjų pavardes.
„Puikiai žinau, ką dabar išgyvena C.Anthony, – sakė L.Jamesas. – Žmonėms atrodo, kad surenki į komandą talentus ir automatiškai pradedi laimėti.
Bet taip nebūna. Savitarpio supratimui reikia laiko.”
NBA dažnai prireikia maždaug dvidešimties rungtynių, kad komanda susicementuotų.
Kovo mėnesį „Knicks” laimėjo tik šešis kartus, o pralaimėjo vienuolika.
Bet balandis prasidėjo 5 pergalėmis iš eilės, ir tai užtikrino niujorkiečiams 6-ąją vietą Rytų konferencijoje (42 pergalės ir 10 pralaimėjimų), nepaisant dvejų paskutinių pralaimėtų reguliariojo sezono rungtynių.
„Kovas buvo turbūt sunkiausias mėnuo mano karjeroje”, – prisiminė A.Stoudemire’as.
„Tai buvo brutalu. Nuo mainų rungtynės vyko be jokio atokvėpio, – sakė C.Anthony. – Žinojome, kad susižaisti turime staigiai, ir tai nebus lengva.
Ne vienas rungtynes pralaimėsime, bet pagrindinis tikslas – patekti į atkrintamąsias varžybas ir visiems parodyti, kad ten prasimušus gali nutikti bet kas.”
Emocijas virpina F.Sinatra
Ch.Sheridanas įsitikinęs, kad „Knicks” turi šansų, nes ketvirtfinalio varžovas „Boston Celtics” jaučia didesnį spaudimą laimėti.
Namų aikštė Niujorke reiškia daugiau nei kituose NBA miestuose. Ne kiekviena komanda žaidžia legendomis apipintoje „Madison Square Garden”, išskirtiniame mieste, kuris turi tokį galingą emocinį užtaisą.
Kai likus kelioms atakoms iki mačo pabaigos užgroja Franko Sinatros daina „New York, New York”, kažkas viduje suvirpa tiek vietiniams, tiek turistams.
O dar labiau – patiems „Knicks” žaidėjams, kurie puikiai suvokia, kad atstovauja kai kam daugiau nei eilinei NBA komandai, kad jie yra legendos dalis ir turi toliau ją kurti.