Bronziniu vadinto „Šiaulių” klubo vadovai, treneriai ir žaidėjai po septynerių metų pertraukos gali tik stebėti, kaip verda aistros dėl LKL apdovanojimų.
„Už komandos komplektavimą – vienetas. Nesikišau į šį procesą, ir tai vadinu savo klaida. Kas moka pinigus, turi ir kontroliuoti. Lieka atsiprašyti sirgalių už tokį nevykusį sezoną, – žodžių į vatą nevyniojo klubo valdybos pirmininkas Alfonsas Armalas. – Treneris lieka, nes manau, kad jo pakeitimas nieko nepakeistų.”
Klubo direktorius Adomas Klimavičius šį sezoną pavadino vienu skaudžiausių per 17 metų: „Tai – spyris žemiau nugaros už apsnūdimą. Tikimės, kad tai privers eiti pirmyn.”
Vakar nuspręsta, kad „Šiauliai” grįš prie tradicijų – turės mažiau legionierių, o vietoj nelaimingų violetinių marškinėlių siūloma susigrąžinti įprastą juodos spalvos aprangą.
A.Sireika sulaukė kritikos ir dėl prastos gynybos, ir dėl rekordinės pralaimėjimų serijos.
Tačiau kovingo šiaulietiško krepšinio modelį sugrąžinti įpareigotas strategas sulaukė ir dovanos – A.Armalas trenerį apdovanojo auksiniu klubo garbės ženklu.
– Treneri, nekilo minties atsistatydinti?
– Ne, nekilo, jūs pirmi pasiūlėte.
Šią jauną komandą tarpsezoniu būrėme trejiems metams.
Taip, pirmi metai nenusisekė, buvo padaryta klaidų.
Norint išlaikyti žaidimo lygį būtina išlaikyti ir branduolį.
Pirmiausia labai sunkiai rinkomės žaidėjus. Ypač prasta buvo įžaidėjo pozicija, nes paaiškėjo, kad nei Ricky Harrisas, nei Edgaras Stanionis, nei Žygimantas Janavičius negali būti pagrindinis „pirmasis numeris”. Rashauno Broaduso sulaukėme tik prieš pat Naujuosius metus.
Su šiemete daugiataute sudėtimi buvo ypač sunku dirbti, nes užsieniečiai labai skiriasi krepšinio supratimu. Jie aikštėje ne kovoja, o stebisi, kad čia toleruojami ir nešvarūs metodai.
Ar padėjo „Žalgirio” skolinti žaidėjai? Į tai atsako rezultatai.
Kitą sezoną galvosūkių bus mažiau, nes išliko pagrindas: dabar turime nebe du, o net septynis krepšininkus.
– Ar įžvelgiate kokių nors savo klaidų?
– Pernelyg pasitikėjau žmonėmis, kūriau jiems priimtinesnį, laisvesnį žaidimo modelį.
Bet tokiam krepšiniui reikia didesnio individualaus meistriškumo.
Galima kritikuoti, kad daug taškų praleisdavome, bet tai nereiškia, jog Sireika nedirbo.
Gynyba niekada nebuvo ir nebus malonus dalykas, o kai kurie žaidėjai niekada per karjerą ir nepradeda gerai gintis.
– Ar neapmaudu buvo LKL ketvirtfinalio serijoje pralaimėti buvusiam asistentui ir buvusiems auklėtiniams?
– Pralaimėti visada apmaudu. Bet Šiauliuose augusių Roberto Giedraičio, Gedimino Maceinos, Mariaus Prekevičiaus, Aurimo Kiežos, Žydrūno Urbono sėkmė iš dalies turėtų būti mums kaip komplimentas.
Jie sėkmingai padarė tai, ką visą sezoną bandėme ir mes – sulipdė komandą. Jų pranašumas, kad turėjo vien lietuvius, o mes – daugiatautį rinkinį.
Man būtų malonu, jei „Šiaulių” užauginti žaidėjai nuolat papildytų Kauno „Žalgirį”, Vilniaus „Lietuvos rytą” ir Lietuvos rinktinę.