Prie Eurolygos trofėjaus prisilietė keturi legionieriai iš Lietuvos

Iki šiol žaisdami užsienio klubuose Eurolygos (anksčiau Europos klubų čempionato) nugalėtojais tapo vos keturi lietuviai: Arvydas Sabonis, Šarūnas Jasikevičius, Ramūnas Šiškauskas ir Robertas Javtokas.

Kelią į stipriausio Europos krepšinio turnyro finalo ketvertą lietuviams pramynė Madrido „Real“ klube žaidęs Arvydas Sabonis. Tiesa, pirmoji jo kelionė į Europos klubų čempionato (taip anksčiau vadinosi Eurolygos varžybos) baigėsi netikėta ir apmaudžia nesėkme. Užtat antroji skambiai vainikavo Lietuvos krepšinio milžino europinės karjeros etapą.

1993 metais Atėnuose „Real“ suklupo kone lygioje vietoje. „Karališkasis“ klubas buvo laikomas neginčytinu finalo ketverto favoritu, bet jau pusfinalyje gavo antausį nuo turnyro „pelenės“ Limožo CSP ekipos, kurią treneris Božidaras Maljkovičius, turėdamas Europos mastais vidutinio gabumo žaidėjus, nuvedė iki pat auksinio finišo.

Po dvejų metų Saragosoje „Real“ pusfinalyje atsirevanšavo Limožo krepšininkams 62:49, o finale įtikinamai nugalėjo ir Pirėjo „Olympiakos“ klubą 73:61. Nors A.Sabonis rungtyniavo kęsdamas peties skausmą, jis abi dienas dominavo abiejose aikštės pusėse, o abejonių, kas labiausiai vertas naudingiausio žaidėjo prizo, tikriausiai nekilo nė vienam žiūrovui.

Lietuvis buvo rezultatyviausias abejų rungtynių žaidėjas: pusfinalyje pelnė 21, finale – 23 taškus.

Vos atsiėmęs finalo ketverto naudingiausiam krepšininkui skirtą apdovanojimą legendinis Lietuvos vidurio puolėjas pakėlė sparnus skrydžiui per Atlantą ir kitą sezoną nusileido jau NBA lygos „Portland Trail Blazers“ klube. Į Eurolygą A.Sabonis grįžo jau kaip Kauno „Žalgirio“ krepšininkas, o iki sugrįžimo į finalo ketvertą 2004 metais pritrūko tik kelių akimirkų per garsiąsias, jo komandai nelaimingai pasibaigusias „Top 16“ etapo rungtynes su Tel Avivo „Maccabi“.

Antrasis lietuvis, iš labai arti matęs „Sidabrinio krepšio“ (šis prizas anksčiau buvo įteikiamas stipriausiam Europos klubui) spindesį, buvo „Barcelona“ aprangą vilkėjęs Artūras Karnišovas.

Jis dukart žaidė Eurolygos finale, bet mėlyniems-granatiniams abukart koją pakišo Graikijos krepšinio milžinai: 1996 metais – Atėnų „Panathinaikos“, 1997 metais – „Olympiakos“.

A.Karnišovas į finalo ketvertą dar vyko ir 1999 metais. Tada jis žaidė Bolonijos „Paf“ ekipoje ir kartu su komandos draugais jau pusfinalyje turėjo pripažinti kito Bolonijos klubo „Kinder“ pranašumą.

Iš viso A.Karnišovas pagrindiniame žemyno klubų turnyre rungtyniavo net septynis sezonus iš eilės ir visada atstovavo komandoms, kurios prieš sezoną buvo minimos tarp pagrindinių favoričių. Tačiau lietuvį tarptautinėse varžybose persekiojo savotiškas užkeikimas – jo komandos iš kovos dažniausiai pasitraukdavo kur kas anksčiau negu būdavo prognozuojama.

2000 metais įvykus Europos krepšinio skilimui ir stipriausių žemyno klubų varžybas pradėjus rengti ULEB, naujieji Eurolygos organizatoriai nusprendė nerengti finalo ketverto. 2000-2001 metų čempionas buvo išaiškintas finalo serijoje, kurioje komandos kovojo iki trijų pergalių (tiesa, ši naujovė nepasiteisino ir jau kitą sezoną jos buvo atsisakyta).

Jau pirmajame reformuotos Eurolygos finale žaidė du lietuviai – Vitorijos „Tau Ceramica“ klubui atstovavo Mindaugas Timinskas ir Saulius Štombergas.

Po lemiamo mūšio jie, kaip ir A.Karnišovas, keiksnojo „Kinder“ pavadinimą. Būtent ši komanda sutrukdė „Tau Ceramica“ tapti čempione.

O viskas prasidėjo labai gražiai – Baskų krašto klubas laimėjo pirmąsias rungtynes svečiuose ir perėmė aikštės pranašumą. Tačiau „Kinder“ sugebėjo atsakyti tuo pačiu ir galiausiai laimėjo seriją 3:2.

Vis dėlto M.Timinsko pasirodymas šiame finale buvo nepamirštas dar kelis sezonus. Jo įspūdingas dėjimas į „Kinder“ krepšį pateko į Eurolygos užsklandą ir buvo rodomas prieš visas šių varžybų televizijos transliacijas.

2002-2003 metų sezone Europos krepšinio arenose prasidėjo Šarūno Jasikevičiaus era. Lietuvoje „auksiniu berniuku“ pramintas įžaidėjas trejus metus iš eilės rungtyniavo Eurolygos baigiamajame turnyre ir visus tris kartus su komandos draugais užkopė į Senojo žemyno krepšinio viršūnę.

Pirmą kartą Š.Jasikevičius triumfavo būdamas „Barcelona“, kitus du – „Maccabi“ žaidėjas.

Pirmajame savo finale Š.Jasikevičius žibėjo nelabai ryškiai ir 2003 metais Barselonoje į Trevizo „Benetton“ krepšį įmetė 8 taškus („Barcelona“ laimėjo 76:65).

Užtat atstovaudamas „Maccabi“ lietuvis abiejuose finaluose buvo viena ryškiausių žvaigždžių. 2004 metais Tel Avive per dvikovą su Bolonijos „Skipper“ jo sąskaitoje buvo 18 taškų („Maccabi“ laimėjo 118:74), o 2005 metais Maskvoje per mačą su „Tau Ceramica“ – 22 taškai („Maccabi“ laimėjo 90:78).

Pastarasis pasirodymas buvo įvertintas Eurolygos finalo ketverto naudingiausio žaidėjo prizu.

Š.Jasikevičius galbūt dar ne vieną sezoną būtų šiurpinęs savo komandų varžovus Europoje, bet gavęs naudingiausio krepšininko prizą, visai kaip 1995 metais A.Sabonis, nusprendė priimti naują iššūkį ir išvyko į NBA. Po nepavykusio bandymo įsitvirtinti stipriausioje pasaulio lygoje Šaras grįžo į Europą ir ketvirtą kartą tapo Eurolygos čempionu. Tačiau po amerikietiškos odisėjos jo žvaigždė šiapus Atlanto jau spindėjo ne taip ryškiai.

2009 metų Eurolygos finale Berlyne atstovaudamas „Panathinaikos“ įžaidėjas iš Lietuvos įmetė 10 taškų. Jo komanda nugalėjo Maskvos CSKA klubą 73:71.

Kol Š.Jasikevičius bandė užkariauti Ameriką, Senojo žemyno krepšinio mėgėjai plojo kitam lietuviui – Ramūnui Šiškauskui.

Jis Eurolygos finalo ketverte pirmą kartą žaidė 2007 metais vilkėdamas „Panathinaikos“ aprangą ir iškart tapo čempionu.

R.Šiškauskas tiek pusfinalyje, tiek finale žaidė puikiai ir lemiamose rungtynėse, kuriose „Panathinaikos“ įveikė CSKA krepšininkus 93:91, pelnė 20 taškų – daugiausia tarp visų Atėnų ekipos žaidėjų. Nenuostabu, kad lietuvis buvo minimas kaip kone pagrindinis pretendentas gauti naudingiausiu žaidėjo apdovanojimą.

Vis dėlto šis prizas per Atėnuose vykusį finalo ketvertą atiteko vietiniam krepšininkui – Dimitriui Diamantidžiui. Kartu su R.Šiškausku Atėnų ekipai tada atstovavo ir Robertas Javtokas, bet jam per visą sezoną nepavyko įgyti trenerio Ž.Obradovičiaus pasitikėjimo. 2007 metų Eurolygos čempionu R.Javtokas tapo finale nesužaidęs nė vienos minutės.

Pagal 2006 metais pasirašytą sutartį R.Šiškauskas Graikijoje turėjo likti dar ir 2007-2008 metų sezoną. Tačiau 2008 metų Eurolygos finalo ketverte ant jo marškinėlių jau buvo užrašytos raidės CSKA.

Tuo metu milijonais žarstęsis Maskvos klubas pasiryžo žūtbūt įsigyti svarbiausiose sezono rungtynėse jį nuskriaudusį R.Šiškauską, įkalbėjo lietuvį persikelti į Rusijos sostinę ir nepagailėjo pinigų milžiniškai kontrakto išpirkai iš „Panathinaikos“.

Ši CSKA investicija atsipirko. 2008 metų Eurolygos finale Madride R.Šiškauskas įmetė 13 taškų ir padėjo Maskvos ekipai įveikti „Maccabi“ klubą 91:77.

Kaip CSKA žaidėjas R.Šiškauskas keliavo į dar du Eurolygos finalo ketvertus, tačiau jo titulų kolekcija nepadidėjo. 2009 metais „kariškiai“ suklupo finale, o 2010 metais jų viltys užsidėti Europos krepšinio karūną buvo sudaužytos jau pusfinalyje.

Eurolygos finalo ketverto atmosferą pajuto dar keli užsienio klubuose žaidę lietuviai.

2003 ir 2004 metais su „Montepaschi“ ekipa taip toli nužygiavo Mindaugas Žukauskas, 2003 metais su CSKA – Darius Songaila, 2005 metais su „Tau Ceramica“ – Arvydas Macijauskas, 2008 metais su „Montepaschi“ – Kšyštofas Lavrinovičius ir su „Tau Ceramica“ – Simas Jasaitis, 2010 metais su „Olympiakos“ – Linas Kleiza.

Iš šių krepšininkų į finalą pateko tik A.Macijauskas ir L.Kleiza. Kitų lietuvių komandos buvo sustabdytos pusfinalyje.

Beje, 2008 metais „Montepaschi“ sudėtyje buvo ir Rimantas Kaukėnas, tačiau jis finalo ketverte negalėjo rungtyniauti dėl sezono viduryje patirtos sunkios kelio traumos.

2005 ir 2009 metais, kad vienas lietuvis tikrai taps Eruolygos čempionu, buvo aišku dar prieš paskutiniąsias sezono rungtynes. Tais metais po vieną mūsų šalies krepšininką žaidė abiejose į finalą patekusiose komandose.

Visi Eurolygos (Europos klubų čempionato) finalai, kuriuose žaidė legionieriai iš Lietuvos (metai, krepšininkas, taškai, komanda, varžovas, rezultatas):

1995 m. - A.Sabonis; 23;  Madrido „Real“ - Pirėjo „Olympiakos“ 73:61

1996 m. - A.Karnišovas; 23; „Barcelona“ - Atėnų „Panathinaikos“ 66:67

1997 m. - A.Karnišovas; 14; „Barcelona“ - Pirėjo „Olympiakos“ 58:73

2001 m. - M.Timinskas;  9,6*; Vitorijos „Tau Ceramica“ - Bolonijos „Kinder“ 2:3;

2001 m. - S.Štombergas; 6,6*; Vitorijos „Tau Ceramica“ - Bolonijos „Kinder“ 2:3

2003 m. - Š.Jasikevičius; 8; „Barcelona“ - Trevizo „Benetton“ 76:65

2004 m. - Š.Jasikevičius; 18; Tel Avivo „Maccabi“ - Bolonijos „Climamio“ 118:74

2005 m. - Š.Jasikevičius; 22; Tel Avivo „Maccabi“ - Vitorijos „Tau Ceramica“ 90:78

2005 m. - A.Macijauskas; 13; Vitorijos „Tau Ceramica“ - Tel Avivo „Maccabi“ 78:90

2007 m. - R.Šiškauskas; 20; Atėnų „Panathinaikos“ - Maskvos CSKA 93:91

2007 m. - R.Javtokas; 0; Atėnų „Panathinaikos“ - Maskvos CSKA 93:91

2008 m. - R.Šiškauskas; 13; Maskvos CSKA - Tel Avivo „Maccabi“ 91:77

2009 m. - Š.Jasikevičius; 10; Atėnų „Panathinaikos“ - Maskvos CSKA 73:71

2009 m. - R.Šiškauskas; 13; Maskvos CSKA Atėnų „Panathinaikos“ 71:73

2010 m. - L.Kleiza; 13; Pirėjo „Olympiakos“ - „Barcelona“ 68:86

Pastaba. 2001 m. Eurolygos finale buvo žaidžiama serija iki trijų pergalių (taškų skiltyje įrašytas lietuvių rezultatyvumo vidurkis). Paryškinti čempionais tapę krepšininkai.