Nors 25-erių krepšininkas jau tris mėnesius leidžia be krepšinio, o pagyti po sudėtingos kelio operacijos prireiks dar ne vieno mėnesio, iš Lietuvos rinktinės puolėjo veido šypsena nedingsta. Sunki trauma užkirto kelią kauniečiui atstovauti savo šaliai Lietuvoje vyksiančiame Europos čempionate, bet L.Kleiza nenukabina nosies ir žiūri į priekį.
„Atsigausiu, kur aš dingsiu“, - šyptelėjo L.Kleiza. Žiūrėkite pokalbį su L.Kleiza.
- Kaip jaučiatės? – žurnalistai paklausė savaitgalį į Lietuvą grįžusio krepšininko.
– Ačiū, viskas gerai, nesiskundžiu. Pamėtau ir kamuolį į krepšį, tačiau stovėdamas.
– Reabilitacija vyksta be liūdesio?
– Taip, o kodėl liūdėti? Sveikstu, tačiau daug kas priklauso ne nuo manęs. Tiesiog užtrunka daug laiko. Einu į priekį ir tiek.
– Reikia daug kantrybės ir valios pastangų?
– Po kiekvienos traumos, o ypač praleidus tiek daug laiko, reikia valios sugrįžti žaisti. Kantrybė reikalinga tam, kad nesugadintum viso darbo. Reikia palaukti, kol kremzlė sukietės.
– Kaip manote, kiek laiko prireiks, kol visiškai atsigausite?
– Nežinau, kiek viskas užtruks - dabar dar labai sunku pasakyti. Bet atsigausiu, kur aš dingsiu. Manęs rinktinėje jau nėra, tačiau būtinai dalyvausiu kaip svečias. Toks įvykis – būtinai sirgsiu už Lietuvą. Vyrai sudalyvaus taip, kaip reikia. Nemanau, kad bus problemų.
– Kuo jums įdomi ši LKL finalo serija?
– „Žalgiris“ prieš „Lietuvos rytą“ – visada įdomu. Čia yra derbis, čia yra rungtynės, kurios visada vyksta taškas į tašką ir neaišku, kaip baigsis. Įdomu, visiems, taigi – ir man.
– Palaikote Kauno „Žalgirį“ ar Vilniaus „Lietuvos rytą“?
– Aš nežiūriu į komandas, žaidėjus, aš žiūriu į krepšinį, iš kitos pusės. Man nesvarbu kas įmetė, o svarbu, o svarbu, kaip tai buvo padaryta. Kaune, manau, taip pat stebėsiu rungtynes.