Dabartiniai dviejų stipriausių Lietuvos klubų strategai į J.Kazlausko rekordus kol kas net nesikėsina. 40 metų Darius Maskoliūnas („Lietuvos rytas“) kaip vyriausias treneris dalyvauja antrame, 45 metų Ilias Zouros („Žalgiris“) – pirmame LKL finale.
J.Kazlauskas prie „Žalgirio“ vairo stojo 1994 metais ir nuo tada jo treniruojama komanda penkis sezonus iš eilės (1995-1999 metais) tapo LKL čempione. Auksinė serija nutrūko tik 2000-aisiais, kai kauniečiai lemiamame mūšyje pirmą kartą nusileido „Lietuvos rytui“.
Į LKL finalus J.Kazlauskas grįžo jau kaip „Lietuvos ryto“ treneris ir dalyvavo dar dviejose serijose. 2002 metais jo komanda laimėjo, 2003 metais pralaimėjo.
J.Kazlausko treniruojamos komandos LKL finale žaidė 35 rungtynes ir per jas pasiekė 22 pergales. Su „Žalgiriu“ šis treneris laimėjo 16 iš 22, su „Lietuvos rytu“ – 6 iš 13 rungtynių.
Kiti treneriai J.Kazlauskui neprilygsta nė iš tolo. Pagal finalų, kuriuose buvo vyriausieji treneriai, skaičių antrąją vietą dalijasi Vladas Garastas, Antanas Sireika ir Rimantas Grigas, tačiau jie vadovavo komandoms tik trijose lemiamose LKL serijose.
Vienas nedaugelio rekordų, kurie priklauso ne J.Kazlauskui, – finale iš eilės laimėtų rungtynių. Ilgiausią pergalių seriją pasiekė A.Sireika. Jo treniruojamas „Žalgiris“ laimėjo paskutiniąsias 2003 metų ir visas ketverias 2004 bei 2005 metų finalo rungtynes. Iš viso – devynerias.
Nė karto finalo serijos nepralaimėjo keturi treneriai: tris čempiono žiedus iškovojęs A.Sireika, dukart triumfavęs Rimas Kurtinaitis („Lietuvos rytas“) ir po sykį savo komandas į pergalę vedę Jaakas Salumetsas („Žalgiris“) bei Nevenas Spahija („Lietuvos rytas“).
N.Spahija yra vienintelis treneris, nepralaimėjęs nė vienerių finalo rungtynių. Nė vieno mačo nelaimėjusių trenerių yra keturi: Valdemaras Chomičius („Žemaitijos olimpas“), Kęstutis Kemzūra („Lietuvos rytas“), Tomo Mahoričius („Lietuvos rytas“) ir Ainaras Bagatskis („Žalgiris“).
Daugiausia kartų finale dalyvavo, bet nė sykio LKL čempionu netapo V.Garastas. Visi trys jo bandymai iškovoti čempiono žiedą su Kauno „Atletu“ atsitrenkė į „Žalgirio“ ir J.Kazlausko sieną.
Dabartinis „Lietuvos ryto“ treneris D.Maskoliūnas yra vienintelis, netekęs darbo vidury finalo serijos. Pernai jis buvo atleistas iš „Žalgirio“ po trečiųjų rungtynių.
Iš viso D.Maskoliūnas viename ar kitame vaidmenyje finale dalyvauja jau vienuoliktąjį kartą. Jis šešis sykius tapo LKL čempionu kaip „Žalgirio“ žaidėjas (1994-1999 metais) ir du kartus kaip R.Grigo padėjėjas (2007 ir 2008 metais). Tarp pralaimėjusiųjų D.Maskoliūnas atsidūrė tik 2009 metais, kai talkino Kauno komandos treneriui Gintarui Krapikui.
Trenerių statistika LKL finaluose
Laimėtos serijos: 6 – J.Kazlauskas; 3 – A.Sireika; 2 – R.Grigas, R.Kurtinaitis; 1 – J.Salumetsas, Š.Sakalauskas, A.Brazys, N.Spahija.
Pralaimėtos serijos: 3- V.Garastas; 2 – J.Kazlauskas, A.Trifunovičius; 1 – V.Chomičius, R.Grigas, Š.Sakalauskas, A.Vainauskas, A.Brazys, K.Kemzūra, T.Mahoričius, A.Bagatskis, G.Krapikas, D.Šalenga.
Daugiausia rungtynių laimėjo: 22 – J.Kazlauskas; 12 – A.Sireika; 9 – R.Grigas; 8 – R.Kurtinaitis; 6 – A.Brazys.
Daugiausia rungtynių pralaimėjo: 13 – J.Kazlauskas; 9 – V.Garastas; 8 – A.Trifunovičius; 6 – R.Grigas, A.Brazys.
Daugiausia serijų dalyvavo: 8 – J.Kazlauskas; 3 – V.Garastas, A.Sireika, R.Grigas; 2 – Š.Sakalauskas, A.Brazys, A.Trifunovičius, R.Kurtinaitis.
Pastaba: visa statistika – iki šio sezono.