Tyrimas: būti profesionaliu krepšininku nėra taip lengva

Lietuvoje didelė dalis vaikų svajoja tapti profesionaliais krepšininkais. Milijonai žmonių palaiko savo mėgstamus Europos krepšinio klubus, mėgstamiausius žaidėjus, mėgėjiškai sportuoja patys, tačiau dažnai pamirštama tai, kad krepšininkų, kuriuos rodytų per televiziją, apie kuriuos rašytų spauda, yra tik labai maža dalis. Toks požiūris klaidina ir neatskleidžią tikrosios sportininko kasdienybės, neatskleidžia kelio į sporto aukštumas.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje krepšinis įgauna vis daugiau profesionalumo. Ne maža dalis žaidėjų turi sporto veiklos sutartis – kontraktus, o Lietuvos Aukščiausiasis teismas, krepšinį, jeigu jis žmogui suteikia pagrindines pajamas įvardija kaip profesiją.

Prieš daugiau nei vienerius metus Europos krepšinio profsąjungų asociacija, kurios nare tapo ir Lietuvos krepšinio profesinė sąjunga, atliko pirmąjį krepšinio žaidėjų darbo sąlygų tyrimą, kuris tikėtina duos pradžią tolesniems sportininkų darbo sąlygų tyrimams ir darys poveikį Europos sporto politikai. Šis tyrimas keičia klaidingą profesionalaus sportininko paveikslą, kuris šiuo metu įsivaizduojamas kaip žinomas, gerai apmokamas ir lengvai dirbantis žmogus.

Tyrimo tikslas buvo surinkti informaciją apie krepšininkų darbo sąlygas, jaunimo situaciją, saugos ir sveikatos, šeimos ir darbo suderinamumo, lyčių lygybės, diskriminacijos ir pan. Tyrime dalyvavo 576 profesionalūs Europos krepšininkai bei krepšininkės iš 16 Europos šalių, iš 106 skirtingų komandų.

Šį tyrimą iniciavo sėkmingai Europoje veikiančios krepšininkų profsąjungos. Vykdant šį tyrimą Lietuvoje dar nebuvo įsikūrusi Lietuvos krepšinio profesinė sąjunga, todėl Lietuvos krepšininkai apklausti nebuvo. Apklausos anketa buvo išsiųsta šalies krepšinio organizacijoms tačiau grįžtamojo ryšio neturėjo.

Artimiausiu metu Lietuvos krepšinio profesinė sąjunga sieks atlikti panašų tyrimą tarp Lietuvoje rungtyniaujančių krepšininkų.

Apklausos dalyviai

Ypatingai svarbų vaidmenį atlieka trumpa profesionalaus krepšininko karjeros trukmė. Tik labai maža žaidėjų dalis geba rungtyniauti sulaukus 35 metų amžiaus. Apklausoje dalyvavo tik 1,6% žaidėjų, kurių amžius virš 35-erių. Dauguma apklaustųjų buvo nuo 18 iki 30 metų.

78% respondentų buvo vyrai ir tik 22% moterys. Karjeros viršūnė moterys pasiekia būdamos tarp 18 – 22 metų amžiaus, tuo tarpu vyrai, nuo 26 iki 30 metų. Vyrai planuoja savo karjeros pabaigą būnant 31,9 metų, o moterys 25,7.

33% respondentų buvo nacionalinių rinktinių nariai.

29% respondentų vyrų yra vedę, tačiau ištekėjusių moterų yra tik 7%. Tik 2% moterų turi vaikų, o vaikus turinčių krepšininkų yra 25%.

Visuomenėje paplitusi nuomonė, kad krepšinio profesionalai gauna didžiules pajamas, tačiau tyrimas atskleidė, kad tik 13 proc. vyrų ir nė viena moteris uždirba daugiau nei 150 tūkst. eurų per metus (apie 43 tūkst. litų per mėnesį). 47 proc. respondetų teige, kad uždirba iki 30 tūkst. eurų per metus ( apie 9 tūkst. litų per mėnesį)

Visuomenė mano, kad krepšinis žaidėjams atneša didžiules pajamas, tačiau dauguma respondentų negauna didelių atlyginimų. Tik 13% vyrų ir 0% moterų uždirba daugiau nei 150 tūkst. eurų per metus. 47% respondentų gauna atlyginimą iki 30 tūkst. eurų per metus. 23% gauna nuo 30 iki 60 tūkst. Nuo 60 iki 100 tūkst. uždirba tik 14% žaidėjų. Didžiausi vidutiniai atlyginimai šiuo metu yra Prancūzijoje, Italijoje ir Graikijoje. Skiriasi ir žaidėjų atlyginimai pagal lytį. 60% respondenčių moterų gauną iki 30 tūkst. eurų metinį atlyginimą, tuo tarpu tokį atlyginimą gaunančių vyrų yra kiek daugiau nei 40%. Apie 25% moterų gauna nuo 30 iki 60 tūkst. eurų metinį atlygį. Vyrų, uždirbančių nuo 30 iki 60 tūkst. eurų yra 21%. Nuo 60 iki 100 tūkst. – 9%. Nuo 100 iki 150 tūkst. – 2%, o daugiau nei 150 tūkst. eurų per metus gauna 8% respondentų.

JAV ir Europos žaidėjų atlyginimų skirtumai

Daugiau nei pusė Europiečių uždirba iki 30 tūkst. eurų per metus, tokį atlyginimą gaunančių amerikiečių yra tik 22%.

Trečdalis europiečių pradėjo gauti atlyginimus dar nesulaukus 17 metų, o JAV krepšininkų tik 5%. Tai paaiškinama skirtinga Europos ir JAV mokymosi įstaigų vedama sporto politika ir taisyklėmis. Rezultatai parodo, kad JAV krepšininkai Europoje yra geriau apmokami nei patys europiečiai. Nacionalinių rinktinių narių ir ne narių atlyginimai

Nėra didelių statistinių skirtumų atsižvelgiant į žaidėjo ryšį su nacionaline komanda. Nei vienoje atlyginimų dydžių kategorijoje nėra ryškaus skirtumo ar žaidėjas yra, ar jis nėra rinktinės narys.

Papildomos privilegijos

93% JAV krepšininkų Europoje gauna būstą ir automobilį, tuo tarpu Europiečių gaunančių būstą yra 59%, automobilį – 38%.

11% vyrų ir 30% moterų žaidžia neturint kontraktų. Didžioji dauguma kontraktų yra trumpalaikiai, sudaryti vienam sezonui.

Antrojo kontrakto problema yra taip pat labai opi profesionaliam krepšinyje. 11% respondentų teigė, kad jie turi antruosius susitarimus sudarytus jų atvaizdo teisių perleidimui. Minėtos sutartys sukelia nestabilią padėtį žaidėjų rinkoje. Pasirašant dvi sutartis, mažesnė užmokesčio dalis nurodoma sporto veiklos sutartyje, darbo sutartyje, o tai apsunkina teisinį pinigų išieškojimą iš klubo. Turint dvigubus kontraktus mažesnė pinigų dalis yra skiriama socialiniam draudimui, pensijai, tačiau žaidėjų agentų uždarbis skaičiuojamas nuo abiejų sutarčių.

12% krepšininkų ir 17% krepšininkių dirbą antrą darbą. 40% respondentų iš Suomijos turi antrą darbą. Prancūzijoje tokių yra 21, o Vokietijoje 13%.

Yra ženklus skirtumas tarp agentus turinčių vyrų ir moterų. Net 78% respondentų krepšininkų turi juos atstovaujančius agentus, tuo tarpu moterų turinčių agentą 54%. Beveik visi JAV krepšininkai (97%) rungtyniaujantys Europoje turi juos atstovaujančius agentus. Agentus turinčiu Europiečių – 68%.

Krepšinis – jaunimo sportas. Didžiausiu karjeros pasiekimus žaidėjai pasiekia būdami maždaug 28 metų, moterys – 22. Trumpa krepšininko karjera reiškia, kad asmuo turi galvoti apie greitą savęs integraciją į darbo rinką pasibaigus sportininko karjerai. Raktas į sėkmingą integraciją – išsilavinimas. 53% respondentų turi tik pagrindinį išsilavinimą. 38% turi universitetinį išsilavinimą, o 9% aukštesnį mokslinį laipsnį.

Daugiausiai turinčių universitetinį išsilavinimą krepšininkų rungtyniauja Vokietijoje, Prancūzijoje, Kipre, Italijoje, Olandijoje. Didžiąją daugumą tik pagrindinį išsilavinimą turinčių krepšininkų yra Graikijos, Italijos, Danijos, Ispanijos, Čekijos, Turkijos, Austrijos ir Suomijos lygose.

Neegzistuoja jokio ryškaus skirtumo pagal išsilavinimą tarp moterų ir vyrų. Absoliuti dauguma JAV krepšininkų turi ne mažesnį kaip universitetinį išsilavinimą, tuo tarpu net 66% europiečių tik pagrindinį išsilavinimą.

Tik 34% nacionalinių rinktinių nariai turi ne mažesnį kaip universitetinį išsilavinimą.

Mokymosi programos

Yra labai svarbu nuolatos gerinti tiek atliekamo darbo įgūdžius, tačiau ne ką mažiau svarbu yra nuolatos atnaujinti įgūdžius padėsiančius būti lanksčiam ieškant naujo darbo.

34% žaidėjų teigė, kad klubai jiems vykdo papildomas mokymo programas už aikštės ribų. Didelis skirtumas tarp JAV ir Europos krepšininkų, nes tik 16% JAV krepšininkų dalyvauja mokymų programose, o tai darančių europiečių – 39%.

Tik 52% jaunų krepšininkų, kurių amžius nuo 18-22 metų dalyvauja papildomose mokymų programose.

Daugelis žmonių mano, kad krepšininkai tiesiog žaidžia, jų darbas yra lengvas ir nerimtas, tačiau didžioji dauguma respondentų pažymėjo, kad krepšinis tai sunkus fizinis darbas. Tik daugiau nei pusė krepšininkų iki 18 metų sutinka su šiuo teiginiu, tačiau asmeniui perkopus 23 metų ribą tik penktadalis respondentų nesutinka su tuo, kad krepšinis tai sunkus fizinis darbas. Pavojus sveikatai

Žaidėjų buvo klausiama ar jie jaučia, kad sportuojant (t.y. atliekant darbą) yra rizikuojama savo sveikata. 49% respondentų atsakė, kad jie nuolatos jaučia pavojų savo sveikatai. Saugiausi jaučiasi Danijos, Ispanijos, Suomijos, Turkijos, Austrijos krepšininkai. Pavojų sveikatai labiausiai jaučia Čekijoje, Graikijoje, Kipre, Prancūzijoje ir Vokietijoje žaidžiantys krepšininkai.

Lyginant su paprastais dirbančiaisiais, pavojus sveikatai būnant profesionaliu krepšininku padidėja dvigubai.

2009 metais Europos Darbo saugos ir sveikatos agentūra paskelbė ataskaitą, kurioje pranešama, kad 22% dirbančiųjų patiria darbe stresą. Vykdant krepšininkų apklausą statistika parodė, kad krepšininkai patiria žymiai daugiau streso nei paprasti darbuotojai. Net 33% krepšininkų, kurių amžius 31-35 metai patiria stresą.

Mažiausiai streso patiria Austrijos ir Suomijos krepšininkai, o daugiausiai Graikijos.

Kaip ir stresas, nuovargis ir raumenų skausmai dažnėja su lyg krepšininko amžiumi. Dažną nuovargį patiriančių nuo 18 iki 22 metų krepšininkų yra 18%, tuo tarpu 31-35 metų amžiaus net 40% sportininkų jaučia labai dažną nuovargį.

Tik 7% krepšininkų iki 22 metų jaučia raumenų skausmus. Iki 35 metų skausmai padidėja iki 44%.

Vėlyvos varžybos, stresas, įvairūs skausmai sukelia ir miego sutrikimus. Net 15% Vokietijoje žaidžiančių krepšininkų turi miego problemų. Vidutiniškai kas dešimtas krepšininkas susiduria su miego sutrikimais. Miego problemos dažniausiai padidėja geriausiais karjeros metais, nuo 26 iki 30 metų.

Krepšininkai turėjo pažymėti ar juos buvo sustabdžiusios traumos ilgesniam nei 6 savaičių laikotarpiui. Penktadalis iki 22 metų krepšininkų turėjot tokias traumas, o pasiekus 31 metų amžių daugiau nei pusė krepšininkų buvo patyrę ilgesnes nei 6 savaites trunkančias traumas.

61% Turkijos krepšininkų pažymėjo, kad per savo karjerą turėjo traumų ilgesnių kaip 6 savaitės, o Austrijoje tokių buvo 20%.

30% krepšininkų pasisakė, kad dopingas tai egzistuojanti problema. Tik kiek mažiau nei pusė apklaustųjų iki 22 metų įvardino dopingo problemą, tačiau su amžiumi šis skaičius krenta ir sulaukus 30 metų apie dopingo problemą kalba 25% respondentų.

Mažiausia dalis su dopingu susidūrusių krepšininkų yra Suomijoje, Vokietijoje, Italijoje, Danijoje. Daugiausia – Turkijoje, Graikijoje, Kipre ir Ispanijoje.

Smurtas, įžeidinėjimai, priekabiavimai ir diskriminacija

Remiantis ankstesniais apklausos duomenimis galime teigti, kad krepšinis tai vienas iš sveikatai kenksmingiausių darbų. Streso, traumų ir smurto lygis yra vienas iš aukščiausių tarp visų darbo sričių.

18% žaidėjų pažymėjo, kad jie yra patyrę prieš juos naudojamą smurtą darbe. Daugiausiai smurtinio pobūdžio veiksmų patiria Kipro ir Graikijos krepšininkai. Mažiausiai Suomijos, Ispanijos, Vokietijos ir Prancūzijos.

3% krepšininkių nurodė, kad dažnai susiduria su seksualiniu priekabiavimu.

18% JAV krepšininkų žaidžiančių Europoje pranešė apie tai, kad jie yra diskriminuojami dėl savo rasės.

Darbo laikas – vienas iš pagrindinių gerų darbo sąlygų elementų. Darbo laiko organizavimas turi tiesioginį poveikį žmogaus veikloms ne darbo metu. Krepšininkų darbo grafikai turi tiesioginį poveikį jų mokslams, šeiminiam gyvenimui ir atliekamo darbo kokybei.

Apklausos rezultatai parodė, kad už krepšininkus vakarais ir savaitgaliais daugiau dirba tik viešbučių ir restoranų darbuotojai. 91% Vokietijos krepšininkų atlieka savo darbą po 20.00 val. Net 66% respondentų nurodė, kad jiems dažnai tenka dalyvauti varžybose vykstančiose vėliau nei 20.00 val.

90% krepšininkų dirba, dalyvauja varžybose, sekmadieniais. Dažniausiai tokia praktika taikoma Vokietijoje ir Austrijoje. Rečiausiai Prancūzijoje, Danijoje, Suomijoje, Graikijoje.

Tik 20% žaidėjų gauna apmokamas atostogas. 63% respondentų gauna atostogas Šv.Kalėdų metu. Prancūzijoje tokių yra 98%.