Linas Kleiza tiki Lietuvos rinktinės galimybėmis. Po operacijos sveikstantis 26 metų krepšininkas kol kas negali įdėti kamuolio į krepšį. Tačiau buvęs bronzinės Kęstučio Kemzūros rinktinės Turkijoje lyderis neabejoja, jog ir Europos čempionate Lietuvoje jo komandos draugai gali užkopti ant garbės pakylos.
Jam niekuomet nestigo nei optimizmo, nei pasitikėjimo savo jėgomis.
L.Kleiza išvažiavo į JAV, sulaukęs vos šešiolikos metų, ir nuo tų laikų, regis, visam gyvenimui perėmė svarbiausią amerikiečių savybę.
“Visada tikiu savimi. Dabar tvirtai žinau, kad tikrai grįšiu į aikštę”, - šypsodamasis lyg kirviu dar sykį nurėžia Linas.
Sunku net patikėti, jog 26 metų krepšininkas išgyvena sunkiausią savo karjeros sezoną.
2010-ųjų rugsėjį Turkijoje Lietuvos rinktinės lyderis buvo išrinktas į geriausių pasaulio čempionato žaidėjų penketuką. Dabar 203 cm ūgio puolėjas vis dar negali net įdėti kamuolio į krepšį.
Po vasario mėnesį JAV atliktos artroskopinės dešiniojo menisko mikroskilimų operacijos, kuri padeda užaugti naujai kremzlei, L.Kleiza Lietuvoje toliau tęsia reabilitacijos procedūras.
“Gyvenime viską pasiekti nėra lengva. Svarbiausia – tikslas ir pasitikėjimas savo jėgomis”, - sakė “Toronto Raptors” puolėjas “Lietuvos rytui” po eilinių 2,5 valandos trukusių pratybų sostinės “Forum Palace” treniruočių salėje.
- Linai, į Lietuvą grįžote prieš dešimt dienų, tačiau žurnalistai jus „pagavo“ tik per LKl finalo serijos rungtynes Vilniuje. Kur taip sėkmingai iki tol slėpėtės?
- Gal niekas nesitikėjo, kad taip anksti grįšiu. Reabilitaciją darau, nežaidžiu, tai nelabai kam ir esu įdomus.
Tikrai niekur nesislėpiau. Dabar gyvenu tarp Vilniaus ir Kauno. Autostradoje (juokiasi).
Dirbu ir Vilniuje su Mikalausku („Lietuvos ryto“ fizinio rengimo treneriu Virginijum Mikalausku- Red.), ir Kaune su Trumpicku (Lietuvos rinktinės gydytoju Vyteniu Trumpicku - Red.).
Likti viename mieste negaliu, nes tokį grafiką dabar tiesiog neįmanoma sudaryti. Mikalauskas dar nebaigė sezono su „Lietuvos rytu“. Kai jis negali, važiuoju pas Trumpicką. Kai gydytojas vasarą pradės dirbti su rinktine, teks vėl laviruoti.
- Lietuvoje vos iškišęs nosį visur sulauki milžiniško dėmesio. Ar nebūtų ramiau treniruotis likus Toronte?
- Man labai svarbu psichologinis komfortas.
Visada norisi grįžti namo, būti su draugais. Kai tave supa gera aura, tai padeda ir greičiau sveikti.
Kiekvieną sezoną NBA skaičiuoju, kiek dar dienų liko iki jo pabaigos. Mane labai traukia į Lietuvą.
Dabar stengiuosi, kiek įmanoma daugiau laiko praleisti pas senelius Kaune. Malonu grįžti ten, kur esu užaugęs. Gyvenime jie man davė labai daug. O kol dar yra tokia galimybė, reikia praleisti kartu kuo daugiau akimirkų.
Būdamas čia kaip tik renkuosi, kur noriu toliau gyventi. Ateina laikas, kai norisi turėti savo namus. Juk niekur nesu normaliai pagyvenęs – visada tik viešbučiai, viešbučiai ir viešbučiai.
Žiūrėsim, kur Lietuvoje apsistosiu. Renkuosi būstą jau ketveri metai. Niekur neskubu, nes nenoriu permokėti (juokiasi).
- Sekmadienį dalyvavai pokerio turnyre. Pritrūkai pinigų, kad ieškai laimės kortose?
- Tai buvo turnyras, kuriame visi uždirbti pinigai atiteko mano fondui (2010 m. birželį buvo įkurtas Lino Kleizos labdaros ir paramos fondas, kurio tikslas – teikti finansinę paramą vaikos globų namams bei kitoms socialinėms institucijoms, besirūpinančioms vaikais – Red.).
Kai Lietuvoje kažką darau ar dalyvauju kokiuose nors projektuose, tai visos lėšos atitenka mano fondui.
Tam pokerio turnyre dabar dalyvavo virš trijų tūkstančių žmonių. Ir praėjusiais metais panašų projektą darėm.
Laikiausi, kol galėjau. Iki pusfinalio patekau, tačiau laimėti nepavyko.
Kortomis nedažnai žaidžiu. Bet meilėje vistiek nelabai sekasi (juokiasi).
- Europos čempionatą stebėsi Lietuvoje?
- Stengsiuosi. Bet ne viskas tik nuo mano norų priklauso.
Dabar viskas pakibę ore dėl galimo NBA lokauto. Neaišku, kas čia darysis.
Teks skristi pas daktarą į Koloradą, sezonui artėjant “Raptors” norės, kad būčiau kur nors arčiau.
Su Toronto klubu turiu dar trejų metų sutartį, todėl nėra taip paprasta mane čia išleisti. Kiekvieną mėnesį turiu pasirodyti jų gydytojams.
Reikės skristi ten ir birželio pradžioje, ir liepos mėnesį. Tos kelionės vargina, bet prieš vėją nepapūsi. Jeigu neskrisi, liksi neapžiūrėtas ir, gink Dieve, kažkas atsitiks ne taip, bus tik tavo kaltė.
- Kiek laiko gali užtrukti NBA lokautas?
- Su kiek žmonių kalbėjausi, niekas nežino. Dabar kaip tik sprendžiasi panašūs amerikietiškojo futbolo reikalai. Ten jau paskelbė lokautą.
Jeigu mūsų lokautas iš tiesų bus, visam NBA krepšiniui tai būtų labai blogai.
- Ne viena Europos krepšinio žvaigždė jau prasitarė, jog gali grįžti žaisti namo. Vokiečiai net paskelbė, jog Dirkas Nowitzki apsivilks Miuncheno “Bayern” aprangą, jeigu NBA paralyžuos streikas. Nenorėtum grįžti į Europą?
- Čia per daug išpūstas reikalas. Aišku, kai žurnalistai paklausia, ar tu grįžtum, jeigu būtų tokia galimybė, žaidėjai sako, jog ją apsvarstytų.
Bet grįžti į Europą nebūtų taip paprasta. Daug žaidėjų nebandys grįžti, nes nenorės rizikuoti. Juk niekada nežinai, kada tas lokautas gali baigtis.
Sakykime, topinės Eurolygos komandos. Ar joms reikalingas žaidėjas tik mėnesiui ar dvejiems, kai jau turi gerą komandą ir sieki laimėti titulus?
Kai tu formuoji komandą, juk nori turėti žaidėją iki sezono pabaigos. Aišku, yra komandų, kurioms dėl reklamos kokia NBA žvaigždė praverstų ir mėnesiui.
NBA klubai taip pat turi savo svertų. Taip, tu gali grįžti į Europą, bet, neduok Dieve, gausi traumą, ir jie galės anuliuoti tavo kontraktą. Nenoriu spekuliuoti ar užlįsti įvykiams už akių, bet tokia sąlyga taip pat gali būti įdėta į sutartis, jeigu bus tas lokautas.
- Po operacijos gydytojai teigė, jog reabilitacija gali trukti apie 9 mėnesius. Kada realiai jau galėsi žaisti krepšinį?
- Viskas priklauso, ar bus lokautas, ar ne.
Jeigu viskas gerai, mėginsiu žaisti nuo NBA sezono pradžios. Galbūt ne nuo pačių pirmųjų rungtynių. Kaip tik bus prabėgę 9 mėnesiai po operacijos.
Jeigu įvyks lokautas, paskutiniąsias reabilitacijos proceso stadijas būtų galima neforsuoti ir sugrįžti į aikštę dar vėliau. Čia toks savotiškas žaidimas.
- Dabar jau galėtum įdėti kamuolį į krepšį?
- Ne, dar negaliu. Jeigu pabandyčiau, būtų nekas.
Galiu daryti daug dalykų, bet negaliu bėgioti, negaliu šokinėti. Negalima apkrauti to sanario, todėl būtina nieko neforsuoti.
- Gal Lietuvos merginos gali sutrumpinti tavo reabilitacijos laiką?
- Jos tikrai turi daug galių! Bet būtų stebuklas, jeigu taip atsitiktų.
Tuomet Lietuva tikrai išgarsėtų. Sulauktume daug profesionalių sportininkų, kurie norėtų čia gydytis. (juokiasi).
- Lietuvos krepšinio federacija tikisi, jog mūsų rinktinė pateks į Europos čempionato finalą. Ar be tavęs realu pasiekti šį tikslą?
- Treneris (Kęstutis Kemzūra) jau sakė: tai yra labai sunki užduotis. Ar su manim, ar be manęs, tai neturi reikšmės.
Į Lietuvą suvažiuos daug gerų komandų, visos žvaigždės, dar prisidėjo daugiau rungtynių.
Žiūrėkite, kaip norite, bet tai bus labai sunku padaryti. Bet viskas yra realu. Realu ir laimėti.
Pernai mūsų komanda labai gerai susistygavo. Gerai kartu žaidėm, turėjom tą reikiamą sėkmei aurą.
Užkopti į viršų visada nelengva. Nebus lengva tai padaryti, kaip ir viską gyvenime. Realu, bet sunku.
- Rinktinė prarado 20 taškų, kuriuos vidutiniškai pelnydavai per 2010 m. pasaulio čempionato mačus Turkijoje. Kas dabar galėtų juos kompensuoti?
- Krepšinyje kaip ir gyvenime: jeigu ne tu, tai kažkas kitas tą gali lengvai padaryti.
Niekas nestovi vietoje. Čia tie 20 taškų yra mažiausia rinktinės problema.
Pernai mes tvirtai sulipom kaip komanda, turėjom nuostabią atmosferą, pagavom cinkelį ir žaidėm kartu - tas buvo svarbiausia.
Kuo mes, lietuviai, visada buvom geri krepšinyje? Mes visada esam komanda. Ir laimėti galim tik kartu kaip komanda.
Turkijoje nebuvom visi supertalentai, bet tikrai gerai sužaidėme. O tie taškai – jau antraeilis dalykas.
- Po Jūsų sėkmės Turkijoje lietuviai ėmė ginčytis, ar turi į rinktinę dabar grįžti senoji karta: Šarūnas Jasikevičius, Darius Songaila, Rimantas Kaukėnas. Ką manai apie šias diskusijas?
- Tokią problemą gera turėti. Esu įsitikinęs, jog rinktinėje turi žaisti patys geriausi žaidėjai. O kai visi suvažiuos, treneris jau nuspręs, kas geriausi.
Mums tikrai reikia šitų žaidėjų, kad mes Europos čempionate pasiektume tą didįjį tikslą, apie kurį visi svajojam.
Aišku, jeigu kažkas neatitinka žaidimo stiliaus ar negali įsilipdyti į komandą, viską nuspręs tik treneris.
- Su Šaru jau kalbėjaisi apie rinktinę?
- Daugiau apie traumas (Š.Jasikevičiui 2009-ųjų vasarą Kaune taip pat buvo atlikta kelio operacija – Red.).
Kalbėjausi su labai daug žmonių, kurie turėjo panašių bėdų. Su Marčela (Šarūnu Marčiulioniu), Dainiumi Zubrum (NHL klubui “New Jersey Devils” atstovaujantis ledo ritulininkas –Red.), Karšiu (Artūru Karnišovu) – visais, kurie galėjo kažkuo man patarti.
D.Zubrui tokia operacija buvo padaryta abiems keliams. Neseniai Niujorke buvom kartu su juo ir Karšiu visi susitikę.
- Žvilgsnis į kitų traumas suteikė daugiau optimizmo ar pesimizmo?
- Tik optimizmo. Aš iš prigimties nesu pesimistiškas žmogus.
Visada tikėjau savimi. Dabar tvirtai žinau, kad tikrai grįšiu į aikštę.
Viena, ką supratau iš visų pasakojimų: svarbu ne per anksti grįžti. Anais laikais nebuvo tokios gydymo metodikos, ir ne vienas perskubėjo.
O kai trumpesnė reabilitacija, tada būna tikrai sunku. Jeigu reabilitaciją atliksi taip, kaip reikia, viskas bus gerai.
Ir V.Mikalauskas, ir V.Trumpickas stebėjosi, jog grįžai numetęs daug svorio. Gal sukūdai iš meilės?
- ...Krepšiniui (juokiasi). Sėdėjau du mėnesius ant sofos su ramentais.
Buvo labai svarbu, kad nepriaugčiau daug svorio, nes reikia nuimti bereikalingą naštą nuo kojos.
Valgiau viską. Bet laikiausi griežtos dietos. Aišku, tai nėra lengva, nes aš taip mėgstu pavalgyti cepelinų (juokiasi).
Bet kai žinai, kad suderinta mityba tau padeda greičiau gyti, gali susilaikyti ir atsisakyti daug visokių dalykų.
Kai žaisdavau, svėriau 111, 113 kg. Dabar – tikriausiai kokius 103 kg.
- LKL finalo serijos rungtynes “Siemens” arenoje stebėjai kartu su “Toronto Raptors” viceprezidentu Maurizio Gherardini. Vieša paslaptis, kad į Vilnių NBA atstovus lyg magnetas traukia Jonas Valančiūnas. Ar “Lietuvos ryto” aukštaūgis praverstų “Raptors”?
- Jono laukia labai šviesi ateitis. Jis turi ir ūgį, ir daug kitų Dievo dovanų.
Dabar jis dar nėra tas žaidėjas, kuris NBA rungtynėse padarytų skirtumą. Tačiau jam tik 19 metų.
NBA dabar labai trūksta “centrų”. Yra vienas ar du, kurie išsiskiria iš kitų.
Žinau, kad “Raptors” juo domisi, tačiau jie man daug nesako apie savo planus. Labai daug priklausys, kokį šaukimą Torontas gaus naujokų biržoje.
Bet aišku, kodėl gi ne – “Raptors” Jonas tikrai tiktų.
- NBA analitikai prognozuoja, jog J.Valančiūnas kartu su Trevizo “Benetton” aukštaūgiu Donatu Motiejūnu šįmet net gali patekti tarp “lottery pick” šaukimų. NBA naujokų biržoje jie aplenks tave?
- Kur aš ten su savo 27-u šaukimu? Jie turi visiškai kitokias perspektyvas vien dėl fizinių savo savybių.
Kiek esu su visais kalbėjęs, lietuvių galimybės biržoje labai geros. Jie abu turėtų būti pašaukti labai aukštai.
Įmanomas ir pirmasis penketas ar net trejetukas.
- Dėl karjeros NBA palikai Misūrio universitetą. Ką dabar patartum J.Valančiūnui: likti Europoje ar iš karto po biržos keliauti į NBA?
- Tikrai nežinau, kas jam geriau, nes yra labai daug niuansų.
Labai daug priklauso, į kokią komandą pateksi. Visi iki šiol prisimena Darko Miličičiaus atvejį.
Jonas dar turi galimybę toliau žaisti Vilniuje, tai jam suteikia daug pliusų. Čia jis gauna žaisti ir gali greičiau tobulėti.
Bet kai kalbos sukasi apie aukščiausius biržos šaukimus, NBA klubai taip pat jaučia didelį spaudimą. Franjo Vazquezas ar Ricky Rubio gavo gerus šaukimus, tačiau ispanai į NBA taip ir neatvažiavo.
Rinkdamiesi europiečius NBA klubai rizikuoja, todėl dabar jau yra sunkiau sutarti, kas iš tiesų geriau paties žaidėjo karjerai.
- NBA atkrintamosiose varžybose šį sezoną netrūksta staigmenų. Iš kovos dėl čempionų žiedų labai anksti pasitraukė “Spurs”, “Lakers”. Kurie rezultatai labiausiai nustebino?
- “Lakers” nesėkmė. Nes “Dallas Mavericks” nieko niekada nelaimi. Kai reikėdavo būtinai laimėti, jie visada pralošdavo. O šįsyk NBA čempionus paguldė net 4:0.
Tikėjausi, kad “Spurs” praloš, nes “Grizzlies” šįmet surinko gerą komandą. Memfyje yra geri aukštaūgiai, atletiški gynėjai, o dar prisidėjo ir Manu Ginobilli trauma. San Antonijuje daug veteranų, o lyga kasmet jaunėja ir madas jau diktuoja kiti.
Atkrintamosios varžybos labai įdomios, nes NBA klubų pajėgumas labai išsilygino. Nėra tokių dominuojančių komandų kaip buvo “Lakers”, kurie laimėjo du sezonus paeiliui.
- Ar Žydrūnas Ilgauskas pagaliau taps NBA čempionu su tris superžvaigždes surinkusia “Miami Heat”?
- Majamis turi labai realių galimybių. Su tokia komanda tikrai gali nueiti iki galo.
Tačiau peržengti “Chicago Bulls” barjerą jiems bus labai sunku. Reguliariajame sezone Majamis prieš “bulius” juk nė karto nelaimėjo.
Kas šįmet taps NBA čempionais, tikrai neįsivaizduoju.
- Naudingiausiu NBA sezono žaidėju buvo pripažintas Derrickas Rose’as. Ar “Bulls” lyderis šiuo metu tikrai geriausias pasaulio krepšininkas?
- Geriausias ir naudingiausias - du skirtingi dalykai.
D.Rose’as pasižymi tiesiog nesuvokiamu greičiu. Dėl NBA taisyklių specifikos jo tiesiog neįmanoma sulaikyti.
Net kiekvieną dieną praleisdamas tik treniruočių salėje tu negali pasiekti nei tokio greičio, nei tokio atletiškumo. Tokias natūralias savybės suteikia tik Dievas.
Čikaga pernai buvo tik aštunta, o šįmet laimėjo reguliarųjį sezoną. Logiška, kad buvo įvertintas ir tokį šuolį padariusios komandos lyderis.
- Koks būtų geriausių NBA žaidėjų penketas pagal L.Kleizą?
- Aš, Songa (D.Songaila) ir Ilgauskas, pasiimam dar Calderoną (“Raptors” įžaidėją ispaną Jose Calderoną – Red.).
Prie tokios chebros jau nesvarbu, kas bus penktas (juokiasi).