T.Gutauskas, prieš ketvertą metų prie sostinės „Siemens“ arenos sukūręs įspūdingą paminklą Lietuvos krepšiniui, įtiko ir kauniečių skoniui.
Jo realistine maniera sukurtas darbas „Krepšinio liūtas“ 2-ajame konkurso etape nurungė kitus 4 projektus: „Žemėj Lietuvos“ (autorius Kęstutis Lanauskas), „Krepšinio jėga“ (Erikas Daugulis), 9183 (Marius Morkūnas ir Donatas Dovidavičius), „Paskutinis taškas“ (Algimantas Šlapikas).
T.Gutausko teigimu, liūtą, galinga letena prispaudusį krepšinio kamuolį, simboliu jis pasirinko dėl keleto priežasčių.
„Šią idėją sugalvojome drauge su architektu Algirdu Kaušpėdu, daugelį metų gyvenusiu Kaune. Mūsų nuomone, liūtai, stovintys prie šio miesto Karo muziejaus, yra vienas garsiausių ikikarinio Kauno simbolių. Prie jo fotografuodavosi 5 ar 6 kauniečių kartos. Ir aš pats fotoalbume turiu tokių savo tėvo bei senelio nuotraukų“, - pasakojo T.Gutauskas.
Menininkas, lyginant su 1938 metais Kauno muziejui grafų Tiškevičių giminės padovanotais liūtais, kiek pakeitė žvėrių karaliaus išvaizdą. Be to, jo liūtas, skirtingai nuo pirmtako, po koja spaudžia ne patrankos sviedinį, o krepšinio kamuolį.
T.Gutausko žodžiais, jis svarstė galimybę paminkle įamžinti kokį nors lietuvio širdžiai artimesnį žvėrį, pavyzdžiui, Kauno herbe vaizduojamą taurą, tačiau nutarė, kad liūtas taip pat tiks tautiečių skoniui. Neveltui, jis visame pasaulyje laikomas universaliu galybės ir pergalių simboliu.
Antradienį LKF paskelbus konkurso rezultatus, iškart pasigirdo priekaištų dėl to, jog nugalėtoju tapęs projektas turi trūkumų: yra tiesmukai kopijuotas nuo muziejinių liūtų, be to, pernelyg primityvus. Tiesa, po konkurso 1-ojo etapo kalbėta, kad dalyvių idėjos, atvirkščiai, perdaug abstrakčios, sunkiai suvokiamos.
„Turbūt nėra nė vieno meninio konkurso, kurio rezultatai įtiktų absoliučiai visiems. Jei liūtų idėja kai kuriems kauniečiams netinka, manau, kad tie Kauno genijai patys galėjo pasiūlyti kažką savito, įdomaus, - pusiau juokais kalbėjo T.Gutauskas. - 1-ajame etape mes buvome pasiūlę labai modernų, 12 metrų aukščio projektą „Krepšinio milžinas“. Tačiau dabar konkurso taisyklėse buvo nurodyta, kad paminklas turi būti atliktas realistine maniera, vaizduoti žmogų arba gyvūną, o jo dydis negali viršyti dviejų pasirinkto simbolio dydžių.“
T.Gutausko sumanymu, „Krepšinio liūtas“ turėtų būti nulietas iš žalintos bronzos. Taip jis ne tik atrodytų prabangiai, bet derintųsi prie žalsvo arenos fasado.
Vilniečio idėja taps kūnu tik tuo atveju, jei Kauno miesto savivaldybė patvirtins konkurso rezultatus. Drauge T.Gutauskui atiteks ir LKF įsteigta 5 tūkst. litų premija.
„Šiuo konkursu LKF siekė paskatinti menininkų susidomėjimą, iniciatyvą įamžinti Kauno krepšinio istoriją ir pergales. Mes piniginiais prizais apdovanosime, komisijos nuomone, geriausių darbų autorius. Tačiau tai nereiškia, kad prie Kauno arenos iškils būtent šį konkursą laimėjusi skulptūra. Sprendimą dėl skulptūros statymo ir jos pasirinkimo kartu priims visos suinteresuotos šalys — Kauno miesto savivaldybė, krepšinio visuomenė, arenos atstovai“, — pabrėžė LKF vykdomoji direktorė Rasa Liuimienė.