„Kai jauti, kad beveik pabaiga, žaidi namie ir būtina pergalė, viskas susijaukia. Supranti, kad reikia laimėti ir tai beprotiškai slegia – ne tik trenerius, bet ir krepšininkus. Ši būsena yra labai pavojinga – gali prarasti būtiną tokiais atvejais koncentraciją“, - aiškino nuo nuo 2010 metų kovo mėnesio Slupsko ekipą treniruojantis 37-erių D.Adomaitis.
Kauno „Žalgirio“ komandoje ketverius sezonus praleidęs D.Adomaitis prieš porą savaičių išgyveno tą patį, ką ketvirtadienį jaučia visa „Žalgirio“ komanda – sėkmės nuojautą.
Ketvirtadienį Kauno „Žalgirio“ krepšininkai gali tapti LKL čempionais: serijoje iki keturių pergalių žalgiriečiai pirmauja 3:1 ir vakare, galbūt, lemiamas šio sezono rungtynes žaidžia savo aikštėje.
Gegužės 3 dieną antrose Lenkijos čempionato mažojo finalo rungtynėse namie kovojęs „Energa Czarni“ klubas 72:71 išplėšė pergalę prieš Sopoto „Trefl“ ekipą ir laimėjo seriją 2:0. Slupsko komanda prizinę trečią vietą buvo iškovojusi tik 2006 metais.
„Namo iš Lenkijos atvažiavau tik prieš savaitę, todėl mačiau tik pirmadienio dvikovą Vilniuje. Pasižiūrėjęs ją susidariau nuomonę, kad „Žalgiris“ tąkart buvo visa galva geresnis už Vilniaus „Lietuvos rytą ir laimėjo užtikrintai“.
Tačiau draugai sakė, kad tai buvo išskirtinė dvikova, nes iki tol vyko lygi kova ir serijos rezultatas 3:1 neatspindi tikrų aistrų aikštėje“, - sakė D.Adomaitis.
- Kam ketvirtadienio dvikova bus sunkesnė - „Žalgiriui“ ar „Lietuvos rytui“?- lrytas.lt paklausė D.Adomaičio.
- Abiejų komandų krepšininkai yra superprofesionlai ir šio mačo baigtį lems ne jų meistriškumas, o psichologinis pasirengimas. Galėtume teigti, kad šis aspektas yra „Žalgirio“ pusėje, nes jis serijoje pirmauja.
Tačiau ne taip viskas paprasta. „Žalgiriui“ dvikova bus kur kas sunkesnė psichologiškai, nes finišo tiesiojoje komanda gali tiesiog perdegti. Pasižiūrėkime: „Lietuvos rytas“ jau neturi ką prarasti ir kovos tik dėl pergalės, kuri leis pratęsti LKL seriją.
Tuo tarpu „Žalgiris“ dar turi atsitraukimo planą. Jei ne Kaune, tai gal Vilniuje. Jei ir ten nepasisektų, dar būtų lemiamas mačas Kaune. Tai labai slidi situacija.
- Kaip „Žalgirio“ treneriams pasiūlytumėte išspręsti šį psichologinį kryžiažodį?
- Siūlyti negaliu, nes kiekvienas treneris turi savo receptų, kaip išsisukti iš padėties. Savo klube prieš lemiamą mačą žaidėjams sakiau, kad visas 40 minučių neprarastų koncentracijos ir aikštėje žaistų tik savo žaidimą.
Kaliau krepšininkams šią mintį ir per minutės pertraukėles, ir jie mane išgirdo: žaidėme drausmingai, negalvojome apie medalius ir galutinį rezultatą, nebuvo paniko,s kai atsilikome ir galiausiai nugalėjome.
- Ar „Lietuvos rytas“ turi galimybių išlyginti LKL finalo serijos rezultatą?
- Apie ateitį nenoriu spėlioti – šnekėti galima tik apie šios dienos rungtynes. Nežinau, ar šiandien į aikštę išbėgs nosį susilaužęs A.Rašičius.
Mano galva, daug kas priklausys nuo šio žaidėjo. Pasirodęs aikštėje jis gali įkvėpti ekipą siekti teigiamo rezultato. Bet jei jis pats žais blankiai, šis eksperimentas nebus vertas dėmesio.
Kita vertus, įmanomas ir kitas scenarijus: įžaidėjo praradimą „Lietuvos ryto“ krepšininkai kompensuos susikaupimu ir juodu darbu aikštėje. Kaip sakiau, koncentracija yra labai rimtas ginklas.
- Už kurią komandą šiandien sirgsite?
- Yra puikus pasakymas: sirgsiu už gražų krepšinį. O kokio atsakymo tikėjotės? Aš žaidžiau „Žalgiryje“, su juo laimėjau ne vieną garsią pergalę LKL ir tarptautinėje arenoje, todėl šis klubas yra mano širdyje.
Tačiau „Lietuvos rytą“ treniruoja geras mano draugas Darius Maskoliūnas, Vilniuje turiu nemažai gerų pažįstamų dar nuo tų lakų, kai žaidžiau sostinės „Statyboje“.
Taigi, nesivelsiu į galimą Vilniaus ir Kauno sirgalių kivirčą (juokiasi) ir liksiu neutralus.