M.Lukauskis: „Netektys rinktinėje - didelės“ (nuotraukos, video)

Krepšininkas neslepia - labiausiai jam dabar trūksta poilsio, todėl artimiausiu metu nori atgauti jėgas po alinančio sezono.

Nors devyni mėnesiai krepšinio nualino panevėžiečio kūną, jis jau galvoja apie Lietuvos rinktinę. Praėjusiais metais M.Lukauskis liko už rinktinės, kuri pasaulio čempionate Turkijoje iškovojo bronzos medalius, borto. Šį kartą puolėjas bandys įveikti barjerą.

„Nežinau, kaip čia viskas bus, žiūrėsime. Ne viskas nuo manęs priklauso. Noras žaisti rinktinėje visada yra, bet norai ne visada sutampa su galimybėmis“, - atsargiai kalbėjo M.Lukauskis, su Oldenburgo komanda pasiekęs Vokietijos pirmenybių ketvirtfinalį.

Nors traumos jau pakirto tris rinktinės žaidėjus - Liną Kleizą, Joną Mačiulį ir Martyną Pocių, pats M.Lukauskis neabejoja, kad atsiras žaidėjų, kurie tinkamai pakeis lyderius.

„Netektys rinktinėje didelės, bet niekas tuo nesibaigia. Yra Lietuvoje beveik trys milijonai žmonių ir visi moka žaisti krepšinį (šypsosi). Niekas dar neprarasta - yra žmonių, kurie norės įrodyti, kad gali pakeisti iškritusius“, - kalbėjo M.Lukauskis.

Skaitykite interviu su M.Lukauskiu:

- Mindaugai, kaip vertinate savo sezoną?

- Visai neblogai. Komanda papuolė į atkrintamąsias, visai neblogai kovojome. Galėjome toliau eiti, tačiau šiek tiek pritrūko. Yra kaip yra.

- Kokie tikslai buvo keliami komandai?

- Patekti į kitą Europos taurės etapą, patekti į Vokietijos taurės ketvertą, o šalies čempionate – kuo aukščiau, tuo geriau.

- Tikrai buvo, bet paskutinėse varžybose galbūt perdegėme, per mažai pasitikėjome ir pralaimėjome taip pat, kaip pirmąsias rungtynes.

- Ar buvote patenkintas čempionatu?

- Esu patenkintas, čempionatas buvo įdomus, galbūt stipresnis nei Prancūzijos. Su visomis komandomis reikėjo rimtai žaisti, lygis buvo neblogas. Galiu teigti, kad sezonas buvo geras.

- Ar sekėte įvykius Lietuvoje? LKL finalus? Ką palaikėte?

- Sekiau visas naujienas. Palaikiau visus, kuriuos pažįstu.

- Tikėjotės suspėti į rungtynes?

- Tikėjausi, deja, nepavyko.

- Dėl traumų iš Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės iškrito pajėgūs žaidėjai, ar manote, kad dabar konkurencija mažesnė?

- Konkurencija tikrai nebus mažesnė. Mūsų rinktinėje ji visuomet yra. Be jos nebūtų įdomu.

- Ar jūsų negąsdina trylikto žaidėjo sindromas?

- Ne, tikrai ne. Esu prie to pripratęs. Toks yra gyvenimas, vieni žaidėjai patenka į rinktinę, kiti – ne. Tiesiog reikia dirbti savo mėgstamą darbą, kartais gali pasisekti, o kartais ne.

- Ar vasaros stovyklos, kai paskutinę dieną paaiškėja, kad neteks žaisti komandoje, duoda kokios nors naudos?

- Stovyklos duoda daug naudos. Manau, kad yra geriau treniruotis su rinktine ir ruoštis sezonui, komandiniam žaidimui, nei su pačiu klubu. Man yra geriau sportuoti su rinktine, nes čia atvyksta visi geriausi, yra specialūs planai, darbo metodika, esu linkęs tai labai vertinti.

- Kokios mintys sukasi galvoje apie ateinantį sezoną?

- Nežinau dar. Dabar noriu poilsio, nes devynis mėnesius nebuvau namuose. Labai noriu pailsėti, o tada jau galvosiu. Šiandieną esu Oldenburgo komandos narys, kontraktas galioja iki birželio mėnesio, o pati komanda dar neturi savo planų kitam sezonui. Klubui reikia išspręsti keletą klausimų. Iš esmės viskas paaiškės pasibaigus sezonui, tada žinosiu ir savo planus.

- Rungtyniavote su buvusiu Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipos žaidėju A.Baynesu, kuris neįtiko sostinės ekipai. Kokį įspūdį jis paliko jums?

- Galingas vyrukas. Rimas Kurtinaitis jį Lietuvoje išmokė gerų dalykų. Mačiau jį praėjusį sezoną, o šiame žaidėme kartu, ir galiu pasakyti, kad jis įdeda savo indėlį į komandos rezultatus.

- Ar jums Vokietijoje pavyko sklandžiau įsilieti į komandą nei Vilerbane?

- Vilerbane nebuvo sunku įsilieti, tačiau komandai nepavyko laimėti, tuomet visi ėmė nervintis ir atsirado įtampa. Vokietijoje sezoną pradėjome keturiomis pergalėmis, todėl visi labai džiaugėmės, juk komanda buvo sukurta iš naujo. Žinoma, kolektyvas buvo geras, o prieš vykdamas į Oldenburgą ne kartą kalbėjausi su komandos strategu, žaidėjais, kurie yra žaidę pas jį. Treneris man sakė, kad pradžioje turėsiu po truputį įsilieti į komandą. Man tai pavyko – sezono viduryje žaisti pradėjau starto penkete. Komandos draugai mane priėmė kaip lygiavertį, su vienais pavyko susižaisti labiau, tačiau taip būna visada.

- Ar jautėsi perėjimas iš prancūziško gyvenimo į vokišką tvarką?

- Skirtumas buvo akivaizdus. Pasikeitimų buvo ir komandoje, vadovavime bei pačiame gyvenime. Vokietijoje labai svarbi tvarka. Prancūzijoje gyvenau labai gražiame mieste – Lione, prancūzų kalba – labai graži. Vokietijoje įsikūriau mažesniame miestelyje, tačiau jis labai draugiškas, švarus ir tvarkingas.

- Galbūt tikitės kitą sezoną sugrįžti į Lietuvos klubą?

- Kodėl gi ne?

- Mindaugai, galbūt Vokietijoje gavote naują pravardę?

- Ne, kaip visi vadino „Mynda“, taip ir vadina.

- Dėkui už pokalbį ir gero poilsio.