Atostogaudamas Valensijoje R.Javtokas jau turi iš ko rinktis, nors
sezonas jam baigėsi vos prieš kelias dienas.
Vidurio puolėjo ieškantis Kauno „Žalgiris“ domisi 31 metų 211 cm ūgio
Lietuvos rinktinės krepšininku.
Aukštaūgiui ir Valensijos „Power Eletronics“ klubui sezonas buvo labiau
banguotas nei Viduržemo jūra, prie kurios šiuo metu ilsisi R.Javtokas.
Nepaisant solidžių asmeninių rodiklių - 8,2 taško ir 5,3 atkovoto
kamuolio Eurolygoje, lietuviui šiemet pritrūko titulų, o tai gali
įtakoti sprendimą dėl kito sezono.
„Lietuvos ryto“ pokalbis su R.Javtoku - apie permainingą sezoną ir
ateities planus.
- Robertai, ar tiesa, kad jumis domisi „Žalgiris“?
- Girdėjau, kad ne vien „Žalgiris“ domisi. Bet sudėtinga ką nors
komentuoti, kai realių faktų nėra.
Aš niekada neatmečiau galimybės grįžti žaisti į Lietuvą, bet atsakyti
rimčiau dabar negalėčiau. Juolab kad kol kas galioja kontraktas su
Valensijos komanda. Ji irgi domisi.
- Ar tiesa, kad norėdamas jus pervilioti kitas klubas turėtų sumokėti 100 tūkst. eurų išpirką Valensijos komandai?
- Ne visiškai. Išpirkos suma yra mažesnė.
- Tokiu atveju realu, jog kitą sezoną žaisite ne Valensijoje?
- Visada svarstau visas galimybes. Nesilaikau įsikibęs klubo vardo.
Man svarbu, koks būtų komandos lygis, koks treneris, atlyginimas ir
kitos detalės. Kai bus visi variantai, galima bus rinktis.
Šiuo metu atostogauju Ispanijoje ir pažadėjau, kad jokių sprendimų
nepriimsiu, kol negrįšiu į Lietuvą.
- Šešerius metus esate rungtyniavęs „Lietuvos ryte“. Ar tai gali įtakoti sprendimą svarstant „Žalgirio“ pasiūlymą?
- Kai žaidžiau „Lietuvos ryte“ galvojau, kad niekada neisiu į„Žalgirį“. Tačiau mąstymas pasikeitė. Jei eičiau į „Žalgirį“, šiam klubui būčiau atsidavęs šimtu procentų.
Esu šiaulietis, bet juk neprivalau visą gyvenimą žaisti „Šiauliuose“.
Vilniaus komandoje užaugau kaip krepšininkas, subrendau ir įgijau
pasitikėjimo. Jaučiu didesnių sentimentų Vilniaus ekipai, ją gerai
pažįstu. Bet viskas priklauso nuo klubo savininkų ir jų siūlomų sąlygų.
Pasikalbu su „Žalgirio“ žaidėjais, jie neturi nusiskundimų, todėl
svarstyčiau galimybę žaisti Kaune.
Man maloniausia būtų žaisti Lietuvoje. O kurioje komandoje - ne taip
svarbu.
- Ar sutiktumėte grįžti į Rusiją, kur jau esate rungtyniavęs Maskvos„Dinamo“ ir „Chimki“ gretose?
- Labai svarbu, jog tai būtų Eurolygos komanda.
Pažaidus Eurolygoje norisi rungtyniauti šiame turnyre ir toliau.
- Su Valenijos komanda Eurolygoje po prasto starto nukeliavote iki ketvirtfinalio. Ispanijos čempionate pakilote iki trečiosios vietos, bet iškart suklupote ketvirtfinalyje. Kaip vertinate tokį sezoną?
- Kai nieko nelaimi, sunku vertinti teigiamai.
Sezono viduryje buvome pajutę komandos galią, pasitikėjome savimi ir
galėjome įveikti bet kurį klubą. Daug dirbome, stengėmės ir galbūt
finiše išsikvėpėme.
Kita vertus, mus įveikusi Bilbao komanda nėra silpna. Galų gale teisėjų
nedovanotinos klaidos prisidėjo prie antrojo pralaimėjimo.
- Ar jus tenkino Valensijos komandos pasiūlytos sąlygos?
- Visada norisi ko nors geriau, bet sąlygos nebuvo prastos. Neturėjau
jokių konfliktų su komandos savininkais, ir jie neturėjo bėdų dėl manęs.
Jie tai įrodė siūlydami pratęsti kontraktą.
Buitinių nesklandumų pasitaikė, bet ne dėl klubo kaltės. Tiesiog pirmą
sezoną žaidžiau Ispanijoje, nemokėjau kalbos, todėl pradžia nebuvo
lengva.
- Ar nesėkminga sezono pabaiga ir neaiški padėtis dėl kontrakto nepakeitė planų, siejamų su Lietuvos rinktine?
- Tikrai ne. Visą sezoną laukiau Lietuvos rinktinės. Tai kitas
pasaulis, kita atmosfera, kita galimybė ką nors laimėti.
Aišku, nemalonu prarasti Liną Kleizą ir Joną Mačiulį. Bet galbūt
rinktinė kaip nors kitaip susidėlios ir mes rasime išeitį.