Europos Sąjungos remiamu projektu siekiama sudaryti galimybes
Kaune organizuoti aukščiausio lygio sporto ir kultūros renginius,
pagyvinti miesto ekonomiką, sukurti naujas darbo vietas, gerinti
miesto įvaizdį bei vystyti krepšinio ir kitų sporto šakų
tradicijas.
Architektų A.Bublio, E.Miliūno, A. Ramanausko, D.
Paulauskienės, R.Bingelytės-Baltrušaitienės, V.Miliūno, G.
Eigirdo, inžinieriaus V. Čalkos komanda iki smulkmenų apgalvojo
kiekvieną šio unikalaus statinio detalę. Mechanizmai, motorai,
fabrikai - tokiomis asociacijomis būtų galima pradėti kurti arenos
vaizdinį joje dar nesilankiusiam, bet jau smalsaujančiam
kauniečiui.
„Prisimenu kai mus, dar moksleivius, vesdavo į ekskursijas po
fabrikus. Dirba staklės, sukasi motorai, aplink įvairūs vamzdynai -
būdavo taip įdomu! Tai sukeldavo labai stiprias emocijas, o
patirtais įspūdžiais gyvendavome dar kelias dienas“, - pasakojo E.
Miliūnas.
Kalbėdamas apie įkvėpimo šaltinius, architektas prisimena ir
literatūrą. Jis siūlo atsiversti seną Žiulio Verno knygos „20000
mylių po vandeniu“ egzempliorių ir pažvelgti į iliustracijas.
Povandeninio laivo „Nautilus“ viduje - įvairūs mechanizmai ir
vamzdynų raizgalynė. Nors tuo metu tai buvo tik kūrėjų fantazija,
jau tada dailininkai pažangą įsivaizdavo kaip tam tikras
technologijas. Arenos dizaino sprendimai taip pat orientuoti į
ateitį, atspindi pažangos idėją.
„Žalgirio“ arenos interjere estetika kuriama iš funkcionalių
detalių, joje daug atvirų erdvių, skaidrių paviršių. Daugybė
arenoje panaudotų elementų - nuo langų profilių iki kėdžių
apmušalų - gaminti pagal specialų užsakymą. Vyraujančios
medžiagos - metalas, betonas, stiklas.
„Įvairūs procesai, varikliai, ventiliacijos sistemos,
automatika, davikliai - jie visi atviri, pabrėžtinai atviri, kai
kurie net šiek tiek estetizuoti, kad sukeltų dar stipresnį
vykstančių procesų įspūdį. Norime, kad įėjęs į arena žmogus
pasijustų tarsi patekęs į didelį organizmą, kuris sukuria
atsiveriančias erdves. Panašiai kaip teatro scenoje, jei pakeltum
galvą ir žiūrėtum į viršų, kiek ten visko yra. Asociatyviai
arenos interjeras toks ir yra. Nėra jokių papildymų - viskas, kas
yra, yra reikalinga ir iš to sukurta estetika“, - sakė E. Miliūnas.
Projekto autoriai pabrėžė, jog bereikalingų blizgučių nebus
ir arenos išorėje. Arenos prieigų aikštės grindinys bus išklotas
akmens trinkelėmis, kurios tarsi pratęs Nemuno salos parką. Tamsiu
paros metu daugiau apšviečiama bus aplink areną esanti aikštė,
tokiu būdu pati arena įgaus teatrališko paslaptingumo ir kurs
netikėtumo įspūdį.
„Žalgirio“ arenos statybos finansuojamos iš Kauno miesto bei
Lietuvos valstybės biudžetų, Europos Sąjungos ir šalies
gyventojų lėšomis.
Projekto „Kauno pramogų ir sporto rūmai Nemuno saloje, Karaliaus
Mindaugo pr. 50“ finansavimo ir administravimo sutartyje numatyta, jog
iš Europos regioninės plėtros fondo arenos statybai bus skirta 50
mln. Lt.
Kauno sporto arenos bendra vertė - 172,1 mln. Lt. Pirmieji
renginiai „Žalgirio“ arenoje planuojami jau liepos mėnesio
pradžioje.