Pasaulio čempionato bronzą pernai su Lietuvos rinktine Turkijoje iškovojęs ir puikiai debiutavęs šios šalies krepšinio lygoje R.Seibutis dar negali pasakyti, kur žais ateinantį sezoną. Pirmiausia jis nori atsikvėpti.
Turkijos lygos naujokės Edirnės „Olin” lyderiu tapęs 25 metų 196 cm ūgio vilnietis sulaukė ne vieno klubo susidomėjimo, todėl neatmeta galimybės atsidurti ir „Galatasaray”, nors apie jokias derybas teigia negirdėjęs.
R.Seibutis per rungtynes vidutiniškai rinko po 18,7 taško, atlikdavo po 4 rezultatyvius perdavimus. Jis taip pat buvo pakviestas dalyvauti Turkijos Visų žvaigždžių rungtynėse.
„Olin” ekipai nužygiuoti iki ketvirtfinalio, kur 2:3 buvo nusileista Bandirmos „Banvit”, padėjo ir kitas legionierius iš Lietuvos – Vidas Ginevičius. Ryškiau pasireikšti 33 metų 194 cm ūgio kauniečiui sutrukdė kojos trauma ir aikštėje galinčių rungtyniauti užsieniečių limitas.
„Krūvis buvo tiesiog nežmoniškas, – pripažino gynėjas, kurio sutartis su „Olin” taip pat baigėsi. – Dabar ilsiuosi ir vis dar negaliu patikėti, kad sezonas jau baigėsi.
Turkijoje dar tęsiamos pusfinalio kovos, todėl klubai su žaidėjais pradės tartis, matyt, tik pasibaigus sezonui.
Jeigu reikės, važiuosiu į Edirnę, nors ten tikrai prireikė išskirtinės ištvermės.
Liepdavo sportuoti net ir traumuotam arba karščiuojančiam žaidėjui. Jeigu patempdavai koją, kaltindavo tave patį. Kai papasakoju draugams, niekas negali patikėti.”
– Ar žinia apie persikėlimą į „Galatasaray” klubą iš tikrųjų neatitinka tikrovės? – „Lietuvos rytas” pasiteiravo R.Seibučio.
– Kol kas tai tik antis, nieko nesu pasirašęs.
Turbūt Turkijos žiniasklaida paskubėjo parašyti – gal kam nors dėl ko nors to reikėjo?
Paskambinsiu savo agentui į Ameriką ir mėginsiu aiškintis, kaip viskas atrodo iš tikrųjų.
Agentas buvo išvykęs į Kiniją, todėl sakiau jam, kad nesuktų man galvos, kol nebaigsiu sezono ir negrįšiu į Lietuvą.
Noriu pailsėti po varginamo sezono, nusiraminti, pabūti su artimaisiais.
Kiek žinau, „Galatasaray” domėjosi ir domisi manimi, bet su klubu nebuvau susisiekęs.
Jie dar nebaigė čempionato, žaidžia pusfinalio serijoje.
– Po sėkmingai sužaisto sezono turbūt sulauksite ne vieno pasiūlymo...
– Aš irgi to tikiuosi. Bet kol kas nėra ko skubėti.
Manau, būtų net neprotinga taip greitai pasirašyti kontraktą – nė gerai nepasižiūrėjus, kas, kur ir kaip.
Tikiuosi, kad per birželį išaiškės, kokius pasiūlymus gaunu ir kuriuos verta svarstyti.
Norisi patekti į Eurolygos ar bent Europos taurės lygio klubą, gauti daug žaisti. Pasirinkimas priklausys ir nuo komandos sudėties, nuo man numatomo vaidmens. Aišku, svarbios ir finansinės sąlygos.
– Ar Edirnės klubas lengvai atsisveikino su savo lyderiu?
– Visi kalbino mane likti. Sezonas buvo tikrai geras: sirgaliai pasakiškai palaikė, vadovai irgi liko labai patenkinti.
Buvau sudaręs sutartį metams. Labai norėjau, kad ir komandai, ir man gerai sektųsi. Džiugu, kad tai pavyko. Iš pradžių mums buvo keliamas uždavinys įsitvirtinti pagrindinėje lygoje, o paskui kartu su staigmenomis apetitas ėmė augti.
Buvo išties sunku – Turkijos lyga yra stipri.
Sezono pabaigoje labai daug jėgų pareikalavo įtemptos atkrintamosios varžybos.
Kol kas nežinau, kaip mano likimas klostysis toliau. Laukiu pasiūlymų.
– Kur ketinate atostogauti iki liepos 18-ąją prasidėsiančios šalies rinktinės stovyklos?
– Iš pradžių ilsėsiuosi Lietuvoje, čia man geriausia. Paskui kokiai savaitei planuoju išvykti į šiltesnius kraštus.
Po šešių svetur (Graikijoje, Ispanijoje ir Turkijoje. – Red.) praleistų sezonų namai labiausiai traukia.
Kai įgijau legionieriaus patirties, jau nebegąsdina darbas užsienyje.
Sunkiausias buvo pirmasis sezonas Pirėjo „Olympiakos”, į kurį išvykau būdamas vos 19-os. Iki šiol esu dėkingas tuomečiam treneriui Jonui Kazlauskui, kuris padėjo man apsiprasti.