P.Samardžiskis tapo pirmuoju šios vasaros „Lietuvos ryto” pirkiniu.
Vilniaus klubas su 25 metų 214 cm aukštaūgiu pasirašė sutartį vienam sezonui su galimybe ją pratęsti dar metams.
Pastarąjį sezoną Makedonijos rinktinės vidurio puolėjas žaidė Edirnės „Olin” klube kartu su Renaldu Seibučiu ir Vidu Ginevičiumi. Turkijos pirmenybėse per 35 rungtynes P.Samardžiskis vidutiniškai rinko po 12,1 taško, 8,5 atkovoto kamuolio ir 2,2 perdavimo.
„Gavęs „Lietuvos ryto” pasiūlymą, kitų variantų net nesvarsčiau. Esu įsitikinęs, kad Vilniuje turėsiu geriausių galimybių tobulėti”, – prisipažino gimtajame Skopjės mieste dabar atostogaujantis krepšininkas.
Šią vasarą „Lietuvos ryto” naujoką pirmieji gyvai turėtų pamatyti Alytaus sporto rūmų žiūrovai. Kartu su Makedonijos rinktine P.Samardžiskis ruošiasi Lietuvoje vyksiančioms Europos pirmenybėms.
Čempionato kovas makedonai pradės C grupėje kartu su Graikijos, Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos bei Juodkalnijos rinktinėmis.
Čempionato atrankos turnyre P.Samardžiskis per 10 rungtynių vidutiniškai rinko po 9,6 taško, atkovojo 6,3 kamuolio.
Pokalbis su „Lietuvos rytu” – apie praėjusį sezoną Turkijoje ir lūkesčius Vilniuje.
– Predragai, buvęs jūsų komandos draugas Turkijoje V.Ginevičius sakė, kad dar nėra sutikęs tokio kino gerbėjo. Ar esate matęs nors vieną lietuvišką filmą?
– Mano mėgstamiausi yra populiarūs Holivudo filmai. Žiūriu labai daug filmų anglų kalba.
Deja, nei Vidas, nei Renaldas neparodė jokio lietuviško filmo.
Jie padarė klaidą, todėl dabar turiu akivaizdžių žinių spragų. (Juokiasi.)
Bet tikiuosi, kad Vilniuje bus gera proga susipažinti ir su lietuvišku kinu.
– Kai pradėjote derybas su „Lietuvos rytu”, ko klausinėjote apie Vilniaus klubą kartu su jumis šį sezoną rungtyniavusių lietuvių?
– Jie buvo svarbiausias mano informacijos šaltinis. Ypač Vidas, kuris prieš atvykdamas į Turkiją pats žaidė „Lietuvos ryte”.
Taip pat labai daug apie Vilnių man papasakojo ir Dejanas Borovnjakas. Geriausias mano draugas „Lietuvos ryte” yra praleidęs pusę sezono.
Iš visų gavau labai daug teigiamos informacijos.
Draugai patvirtino, kad klubas pasižymi puikia organizacija, komandai kiekvieną sezoną keliami aukščiausi tikslai, o Vilnius labai gražus miestas.
Nuomonę apie „Lietuvos rytą” spėjau susidaryti ir pats. Prieš ketverius metus, kai dar žaidžiau Železniko FMP, su „Lietuvos rytu” teko susidurti Europos taurės turnyro pusfinalyje.
Varžovai užtvėrė mums kelią į finalą, tačiau labiausiai po tų dvikovų įstrigo pilnos Vilniaus arenos tribūnos.
– Su „Lietuvos rytu” pasirašėte sutartį metams pagal formulę „vienas plius vienas”. Koks buvo svarbiausias motyvas, nulėmęs jūsų sprendimą keltis į Vilnių?
– Manau, kad man tai geriausia vieta dabar tęsti karjerą.
Jau daug metų „Lietuvos rytas” sėkmingai žaidžia Europos turnyruose. Man patinka šios komandos struktūra.
Lietuva yra tikra krepšinio šalis, todėl neabejoju, kad čia galėsiu ne tik atsiskleisti, bet ir tobulėti kaip žaidėjas.
– Vilniaus klubas šiuo metu veda derybas su treneriu Aleksandru Džikičiumi. Serbui, kaip ir jums, atstovauja ta pati „Beobasket” krepšinio agentūra.
Ar šis faktas turėjo įtakos jūsų apsisprendimui keltis į Vilnių?
– Kai derėjausi dėl sutarties, dar nežinojau, kas bus komandos treneris.
Kai pasirašiau sutartį, agentas pasakė, kad dabar derasi ir dėl A.Džikičiaus.
Tačiau tikrai nežinau, kokios realios galimybės, kad jis taip pat atvyktų į Vilnių. Jeigu A.Džikičius taps mūsų komandos treneriu, man bus labai malonu. Žinau, kaip jis dirba.
Man jau teko kartu su juo dirbti, kai dar priklausiau Belgrado „Partizan”. Žinau, kad tai labai geras treneris. Man patinka jo darbo stilius.
Esu jau žaidęs vienoje komandoje ir su „Lietuvos ryto” įžaidėju Aleksandru Rašičiumi.
Manau, kad tai man padės ir nebus sunku pritapti prie naujos komandos.
– „Lietuvos rytas” rudenį turės žaisti Eurolygos atrankos turnyre. Ar tikitės su naująja savo komanda debiutuoti Eurolygoje?
– Manau, kad mes turime gerų galimybių.
„Lietuvos rytas” visada kelia aukštus tikslus, o klubo lygis tikrai atitinka Eurolygos kriterijus.
Aš stengsiuosi padaryti viską, kad padėčiau komandai vėl grįžti į Eurolygą.
– Turkijos lygoje parodėte neprastų rezultatų. Ar sulaukėte daug kitų klubų pasiūlymų?
– Kai gavau „Lietuvos ryto” pasiūlymą, daugiau apie kitus jau negalvojau. Jis buvo būtent tai, ko aš norėjau.
Vilniaus klubas – per geras klubas, kad jo atsisakyčiau.
Prieš keletą mėnesių agentas minėjo, kad manimi domėjosi kelios Turkijos komandos, bet nenorėjau likti šioje šalyje.
Esu labai patenkintas, kad karjerą dabar tęsiu tokioje krepšinio šalyje kaip Lietuva.
– Pastarąjį sezoną pirmąsyk per karjerą žaidėte svetur. Kodėl praėjusią vasarą pasirinkote Turkiją?
– Turkijos lyga – pakankamai stipri, kad čia galėtum tobulėti. Edirnės klubas nestokojo ambicijų sėkmingai debiutuoti pirmojoje lygoje ir buvo surinkęs pajėgių žaidėjų.
Penkis sezonus iki tol žaidžiau Železniko komandoje, tačiau per pastaruosius porą metų buvęs mano klubas nesuteikė man šanso, kurio buvau vertas.
Manau, kad pasirinkdamas Turkijos lygą padariau teisingą sprendimą. Čia praleistas sezonas padėjo man pakankamai patobulėti.
– Prieš penketą metų buvote sulaukęs nemažo NBA klubų dėmesio. Ar vis dar svajojate apie karjerą NBA?
– Nustojau apie tai galvoti. Jie žaidžia ne tą krepšinį, kuris man prie širdies.
Europos krepšinis man labiau patinka ir labiau atitinka mano galimybes. Savo karjerą dabar sieju su Europa ir Eurolygos komandomis.
– Jūsų tėvas buvo ryški Makedonijos krepšinio žvaigždė. Ar esate į jį panašus kaip žaidėjas?
– Ne, mes visiškai skirtingi. Nors tėvas irgi labai aukštas, jis buvo snaiperis.
Tais laikais, kai Lietuva priklausė Sovietų Sąjungai, Makedonija buvo Jugoslavijos dalis.
Tėvas žaidė auksiniais Skopjės „Radnički” klubo laikais. Ši komanda Makedonijos krepšinio istorijoje – lyg „Žalgiris” Lietuvoje.
Kai Makedonija atsiskyrė nuo Jugoslavijos, mūsų šalies lyga akivaizdžiai susilpnėjo, ir tėvas jau neturėjo tokių galimybių. Tačiau jis tikrai buvo labai garsus tais laikais žaidėjas.
Mėgstu žaisti kaip tikras „centras”. Galiu pataikyti ir iš toliau, bet labiau mėgstu žaisti vienas prieš vieną po krepšiu. Mėgstu naudotis savo metimu kabliu.
– Ar teisybė, kad vaikystėje jums teko rungtyniauti net kaip įžaidėjui?
– Mano tėvas buvo aistringas Toni Kukočo sirgalius. Mano kūno struktūra jaunystėje priminė garsųjį kroatą – visada buvau aukštas, tačiau labai lieknas.
Pirmasis mano treneris ir tėvas norėjo, kad išmokčiau gerai valdyti kamuolį. Todėl jie mane vaikystėje kartais vertė rungtynėse būti įžaidėju.
Tikriausiai tuomet buvau aukščiausias pasaulyje įžaidėjas! (Juokiasi.) Po to ne vienus metus žaidžiau „ketvirtu numeriu”.
Dabar tuo tik džiaugiuosi, nes mano karjerai tokia patirtis tikrai labai praverčia. Nors esu tipiškas „centras”, turiu tikrai neprastus krepšinio abėcėlės ir technikos pagrindus.
Šiuolaikiniame krepšinyje aukštaūgiams labai svarbu mokėti gerai valdyti kamuolį. Manau, kad turiu gerą techniką ir gerai valdau kamuolį.
– Rugpjūčio pabaigoje į Lietuvą atvyksite kartu su Makedonijos rinktine.
Ko tikitės iš Europos pirmenybių?
– Mums tai bus puiki galimybė pristatyti savo šalies krepšinį.
Makedonija – maža šalis, tačiau, kaip ir Lietuva, turi labai stiprias krepšinio tradicijas.
Džiaugiuosi, kad turėsime progą visiems įrodyti, kad makedonai taip pat moka gerai žaisti krepšinį.
Teko žaisti prieš „Lietuvos rytą”
P.Samardžiskis su Vilniaus klubu dukart susidūrė Europos taurės turnyro pusfinalyje, kai atstovavo Železniko FMP.
2007-ųjų kovą Vilniuje, kai 78:67 laimėjo „Lietuvos rytas”, P.Samardžiskis per 24 min. surinko 8 taškus ir atkovojo 5 kamuolius.
Po savaitės Belgrade, kai 72:69 nugalėjo FMP, Železniko komandos aukštaūgis per 23 min. vėl pelnė 8 taškus ir atkovojo 6 kamuolius.