Antanas Sireika, buvęs Lietuvos rinktinės treneris, „Šiaulių“ klubo strategas
„Pasižiūrėjus į sąrašą man buvo šiek tiek keista, kad į jį įrašyta Artūro Jomanto pavardė. Šiam krepšininkui praėjęs sezonas nebuvo pats geriausias, o žaidėjas tikrai nebuvo ekipos lyderiu, todėl nesitiki, kad įvyks stebuklas. Stebiuosi šiuo pasirinkimu.
Dar keisčiau pasidarė, kai sąraše nepamačiau Tado Klimavičiaus pavardės – šis krepšininkas tikrai duotų naudos rinktinei.
Kitos pavardės man nesukėlė nuostabos. Manau, kad treneris Kęstutis Kemzūra komandą čempionatui rinks pagal modelį „jaunystė ir patirtis“.
Mano galva, tai labai geras modelis. Galbūt, aš dar plėsčiau sąrašą – juk daugelis Europos krepšinio rinktinių trenerių į pirmąsias stovyklas kvies 25-30 žaidėjų, o Lietuvos kandidatų sąraše tik 20 pavardžių.
Girdėjau kalbų, kad atkakliausia kova rinktinėje vyks dėl traumuoto Jono Mačiulio vietos. Bet pasakysiu taip: treneris renka ne grybus ar kaladėles.
Nebus taip, kad pagal sąrašą reikia turėti keturis vidurio puolėjus, keturis gynėjus, po du įžaidėjus ar krašto puolėjus. Kas bus geriausias, tą ir ims į rinktinę K.Kemzūra. Jokių kanonų ar taisyklių, kokių pozicijų žaidėjai privalo būti rinktinėje, nėra. Todėl kas atstovaus nacionalinei komandai – tai tik K.Kemzūros pasirinkimas“.
Sergejus Jovaiša, buvęs Lietuvos rinktinės žaidėjas, krepšinio ekspertas
„Kai kam netikėta, kad rinktinėje atsirado Dariaus Songailos ar A.Jomanto pavardės. Nematau problemos. Mes apie šiuos krepšininkus jau esame susidarę savo nuomonę, kuri tapo savotiška dogma.
Tačiau reikia žinoti rinktinės trenerio K.Kemzūros darbo metodiką. Jis negalvoja, koks krepšininkas buvo – jam svarbiau, ar jis bus reikalingas ir pajėgus padėti rinktinei kai to labiausiai reikės.
Jei K.Kemzūra kviečia į rinktinę, vadinasi, strategas jau turi planą ir šie krepšininkai jam reikalingi.
Sąraše yra nemažai patyrusių žaidėjų – Šarūnas Jasikevičius, Rimantas Kaukėnas, broliai Darjušas ir Kšyštofas Lavrinovičiai.
Manau, treneris nutarė dalį atsakomybės užkrauti ant patyrusių žaidėjų pečių. Tai pateisinamas žingsnis: aš nepasitikėčiau vien tik praėjusiais metais pasaulio čempionato bronzą iškovojusiais krepšininkais.
Tos rinktinės neslėgė atsakomybė, o šiai ekipai bus nelengva. Kodėl? Todėl, kad esame krepšinio šalis ir moralinis spaudimas rinktinei bus milžiniškas
Gaila, bet sąraše nėra vienos pavardės – Ramūnas Šiškauskas. Jis atsisakė padėti šaliai ir, manau, kad tai savotiška išdavystė. Kai labai reikia, privalai viską mesti ir padėti Lietuvai. Ramūno tik paklausčiau – ar jis būtų tuo, kas yra, jei gimtų, sakysime, Moldovoje.
Žaistų ten krepšinį, bet turtų nesusikrautų. Kas jam viską davė? Lietuva... O jis dabar net nenori žiūrėti į jos pusę. Gaila“.
Vladas Garastas, buvęs Lietuvos rinktinės treneris, Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas
„Mes neturime teisės kritikuoti rinktinės trenerio pateiktą kandidatų sąrašą – geras jis ar blogas, ne mums spręsti. Treneris pasirinko, jis ir atsakys už savo pasirinkimą.
K.Kemzūra nusižiūrėjo 20 žaidėjų. Manau, kad jų net per daug. Pamenu, kai rinktinės strategu buvo Jonas Kazlauskas, į stovyklą Klaipėdoje sukvietė 30 žaidėjų. Buvo turgus, o ne treniruotės.
Kam to reikia? Žinokite, žaidėjai patys jaučia ar pateks į komandą. Tad kam reikia tiek papildomų krepšininkų, kurie supranta, kad nieko nebus, tačiau vis tiek turi būti tarp kandidatų.
Į stovyklą yra kviečiami ne vienas patyręs žaidėjas. Ir šis trenerio pasirinkimas ne visiems patinka. Bet kodėl niekas nemato, kad tarp kandidatų yra ir daug jaunimo. Jei jaunimas įrodys, kad yra geresnis už veteranus, treneris, manau, tikrai pasirinks jaunimą“.