Dar per šimtą tūkstančių žmonių, norėjusių savo akimis pamatyti čempionus, pirmadienio popietę išėjo į Kauno gatves, kuriomis krepšininkai specialiu autobusu be stogo buvo vežami į pagerbimo vietą Santakoje.
Tačiau pirmieji žaidėjus pasitiko apie tris tūkstančius aistruolių, susibūrusių Karmėlavos oro uosto prieigose.
Į jį dar neatlėgę nuo naktinio šėlsmo kauniečiai traukė nuo pat ryto. Latvijos aviatorių lėktuvas, parskraidinęs Europos čempionus, Karmėlavos oro uoste nusileido apie 14 val.
Pirmasis iš lėktuvo išlipo šalies rinktinės kapitonas Saulius Štombergas, nešinas Europos čempionų taure.
„Ačiū, kad taip gražiai išlydėjote. Ačiū, kad taip gražiai sutinkate“, – aistruoliams dėkojo vienas rinktinės lyderių.
Į klausimą, kaip atšventė pergalę, kapitonas atsakė lakoniškai: „Normaliai – pasėdėjome, pasišnekėjome“.
Šventimo bei nuovargio po alinančių kovų Švedijoje požymiai atsispindėjo visų rinktinės krepšininkų veiduose. Tačiau tik tol, kol jie išvydo gerbėjų minias.
Ypač švytėjo naudingiausio Europos čempionato žaidėjo Šarūno Jasikevičiaus veidas: „Kažkas neįtikėtino. Esu labai laimingas, kad mums pavyko taip išsišokti. Džiaugiuosi ir dėl savo sėkmės, nors man naudingiausio žaidėjo titulas – daugiau simbolinis“.
Treneris Antanas Sireika, kurį aistruoliai pasitiko skanduodami jo vardą, prisipažino nesitikėjęs iš Švedijos parsivežti aukso: „Gal iš tiesų mums pavyko prisijaukinti Fortūną (šie žodžiai pirmadienį šimtus kartų skambėjo grupės ŽAS atliekamame Lietuvos rinktinės himne)“.
Karmėlavos oro uoste čempionus, kurių garbei grojo karinis orkestras, pasitiko ne tik aistruoliai, bet ir artimieji.
Kai kurie krepšinio aistruoliai, dar nenusileidus lėktuvui su Lietuvos rinktine, stebėjosi išvydę oro uoste vaikščiojantį Š.Jasikevičių.
Iš tiesų sutikti brolio į Karmėlavą atvyko Vytenis Jasikevičius. Jis buvo apsikirpęs ir pasišviesinęs plaukus lygiai taip, kaip jo vyresnysis brolis.
„Iš tiesų mes abu kartu keitėme įvaizdį. Turbūt ir pergalę švęsime kartu“, – šypsojosi V.Jasikevičius.
Savo brolio Kšyštofo lūkuriavo ir Darjušas Lavrinovičius. Šlūbčiojantis aukštaūgis nė kiek nesielvartavo dėl savo traumos, išbraukusios jį iš nacionalinės ekipos sąrašo: „Būtų apmaudu, jei ir brolis nebūtų į rinktinę patekęs, o dabar ir vienu medaliu pasidalysim“.
Keletą krepšininkų bei A.Sireiką triumfo kelionėje po Kauną lydėjo žmonos. Jos labiausiai sielojosi dėl neatsargaus kai kurių gerbėjų, lindusių tiesiog po čempionų autobuso ratais, elgesio ir baiminosi, kad vyrai šventiniame šėlsme nepamestų taip sunkiai iškovotų medalių.
Tokia nelaimė Stokholme po apdovanojimo nutiko puolėjui Dariui Songailai. Jis tik vargais negalais surado salėje pamestą trofėjų.
Krepšininkų kelionė pagrindinėmis Kauno gatvėmis keletui valandų paralyžiavo eismą.
Atrodė, jog pusdieniui sustojo daugelio miesto įmonių ir įstaigų darbas. Net teisėsaugos institucijų – prokuratūros, kai kurių policijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos – vadovai savo pavaldiniams leido dalyvauti šventėje.
Į aistruolių būrį įsilieję pareigūnai atidavinėjo pagarbą krepšininkams, o kiti aistruoliai jiems mėtė gėlių puokštes.
Vienas vaikinas po čempionus vežusio autobuso ratais švystelėjo savo mobilųjį telefoną.
Kai kurie įsigudrino įsiropšti į aukštus medžius, o kiti sportininkus sveikino nuo daugiaaukščių pastatų stogų.
Netylantis automobilių sirenų gausmas, prasidėjęs dar sekmadienio vakarą, tęsėsi visą parą.
Pirmadienio vakarą Kauno padangę nušvietė įspūdingas fejerverkas, kuris buvo surengtas ant pačios aukščiausios Kauno aikštelės – Prisikėlimo bažnyčios stogo.
Šiam sumanymui leidimą davė Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.
Tą pačią dieną apie 20 val. maždaug 10 tūkstančių šiauliečių miesto centre pasveikino Europos krepšinio čempionais tapusius savo kraštiečius: trenerį A.Sireika ir žaidėjus Mindaugą Žukauską bei Donatą Slaniną.
Tai, kad atvažiuos į savo gimtąjį miestą, jeigu taps čempionais, jie buvo pažadėję dar prieš čempionatą.
A.Sireika padėkojo už tokį šiltą sutikimą ir teigė, kad jaučiasi šiek tiek kaltas, nes iš Šiaulių išvyko dirbti į Kauną.