„1937, 1939, 2003“, – skelbė vienas prieš finalą pieštas sirgaliaus plakatas tribūnose.
Prie tarpukariu iškovotų dviejų Europos vyrų krepšinio čempionų titulų lietuviai pridūrė dar vieną tokį patį.
Nors krepšinio žinovai Lietuvos rinktinės išskirtiniu bruožu vienbalsiai vadino tobulą komandinį žaidimą, Antano Sireikos ekipa nebūtų tapusi auksine be asmenybių.
Todėl Šarūnas Jasikevičius – naudingiausias žemyno pirmenybių žaidėjas.
Jis ir S.Štombergas išrinkti į simbolinį penketą drauge su trimis NBA krepšininkais: ispanu Pau Gasoliu, Tony Parkeriu iš Prancūzijos bei rusu Andrejumi Kirilenka.
Penketas paprasčiausiai buvo per mažas, kad jame užtektų vietos Ramūnui Šiškauskui ir Arvydui Macijauskui, kuriems dešimt Europos čempionato dienų irgi iki žemės lenkėsi Lietuvos rinktinės aistruoliai.
„Didžiuojuosi savo žaidėjais“, – po finalo sakė A.Sireika.
Žygdarbį aikštėje atlikę vyrai turėjo teisę smagiai švęsti. Šampano
purslai, pergalės cigarų dūmai ir beribis šėlsmas – tokia atmosfera
tvyrojo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės rūbinėje Stokholmo „Globe
Arena“ vėlyvą sekmadienio vakarą.
Geresnės progos
švęsti negalėjo būti – Europos čempionato Švedijoje finale Lietuvos
rinktinė 93:84 pranoko Ispaniją, ir po 64 metų pertraukos mūsų šalis
nušvito aukso spalva.
Kol pavargę, bet laimingi
mūsų šalies krepšininkai traukė cigarus ir laistėsi šampanu, Šarūnas
Jasikevičius prisėdo atokiau. Nuleidęs galvą Lietuvos komandos įžaidėjas
kurį laiką susimąstęs žiūrėjo į grindis. „Tik
praėjus kažkiek laiko suprasiu, kas iš tikrųjų atsitiko“, – praėjus
pusvalandžiui nuo finalinės pirmenybių sirenos pripažino Š.Jasikevičius.
Jis ir kiti Lietuvos ekipos vyrai šimtus tūkstančių tautiečių privertė pamiršti kasdienius rūpesčius ir didžiuotis savo šalimi.
„Dar neteko sužinoti, kas vyksta Lietuvoje, tačiau net neabejoju, kad visa Lietuva švenčia. Esu laimingas ir didžiuojuosi savo žaidėjais“, – išsunktas atsakomybės ir įkarščio kalbėjo čempionų treneris Antanas Sireika.
Ant
aukščiausio žemyno pirmenybių pakylos laipto komandą užvedęs 47 metų
treneris rugsėjo 14-ąją pavadino laimingiausia diena savo gyvenime.
„Aš atsidūriau reikiamu laiku reikiamoje vietoje“, – džiaugsmu spindėjo ir Š.Jasikevičius.
Finalo įtampą atlaikė ir ne visi sirgaliai. Vieną įsisiautėjusį krepšinio aistruolį iš Lietuvos tramdė apie 10 arenos apsaugininkų. Jų tiek prireikė, kai už rankų ir kojų lietuvį nutvėrusių keturių švedų tvarkos sergėtojų pastangų neužteko.
Grėsmingu
gaudimu konfliktą centrinėje tribūnoje palydėjusi daugiatūkstantinė
sirgalių iš Lietuvos armija netrukus vėl sutelkė dėmesį į aikštę, kur
mūsų šalies komanda tvirtai artėjo prie žemyno čempionų titulo.
Ne
vieno aistruolio akyse ištryško džiaugsmo ašaros, kai Lietuvos
rinktinės kapitonas S.Štombergas po finalinės varžybų sirenos vykusioje
apdovanojimų ceremonijoje į viršų iškėlė žemyno čempionų taurę.
Nusilenkę ištikimiausiems aistruoliams tautos didvyriai dar ilgai siautė pergalės svaigulyje.
Triumfas tęsėsi greta arenos esančiame viešbutyje, kur gyveno Lietuvos rinktinė. Žaidėjai
triukšmingai traukė dainas, o labiausiai šioje srityje pasižymėjo
Mindaugas Žukauskas, vis prisimindamas grupės ŽAS specialiai čempionatui
sukurto kūrinio žodžius.
Viešbutyje žaidėjus
pagaliau turėjo progą pasveikinti ir artimieji. A.Sireikos, S.Štombergo,
Eurelijaus ir Mindaugo Žukauskų glėbyje atsidūrė nuo pat varžybų
Norčiopinge rinktinę lydėjusios jų žmonos. Š.Jasikevičiui
ranką spaudė tėvai. Buvusi Lietuvos rankinio rinktinės žaidėja Rita
Jasikevičienė ir šalies stalo teniso padangėje žibėjęs Linas
Jasikevičius juokaudami ginčijosi, kurio iš jų savybių daugiau paveldėjo
sūnus.
Pergalei
paminėti komanda sugiedojo Lietuvos himną, kurį pirmasis užtraukė
rinktinės trenerio asistentas amerikietis Donnas Nelsonas. Tapšnodamas žaidėjams per petį D.Nelsonas ant Lietuvos vėliavos rinko visų komandos narių autografus.
Kitą
dieną D.Nelsono ir rinktinės keliai išsiskyrė. Amerikietis grįžo į JAV,
o visa komanda anksti ryte autobusu keliavo į šalia Norčiopingo esantį
oro uostą.
„MVP (naudingiausias čempionato
žaidėjas), matyt, nepaneša visų prizų“, – laukdami kiek užtrukusio
Š.Jasikevičiaus juokavo komandos draugai.
Darius
Songaila tuo tarpu guodėsi, kad po laimėjimo čempionate mobiliajame
telefone sulaukė kelių dešimčių žinučių, dalies kurių autorių ar net
šalies, iš kurios gauti linkėjimai, puolėjui nustatyti nepavyko.