Vis dar sergantis Dirkas Nowitzki išėjo ilsėtis, LeBronas Jamesas pripažino, kad NBA finalo serijoje turi pasitempti, „Miami Heat“ komanda pradėjo savo treniruotę po ilgos pralaimėtų rungtynių peržiūros, o tuo metu už durų, ant kurių parašyta „Tik „Dallas Mavericks“ žaidėjams ir treneriams“ vienas amerikietis plėšė Tautišką giesmę.
„Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę seeemia. Tegul tavo vaikai...“ - jau antrą Lietuvos himno stulpelį pradėjo „Mavericks“ vadovas Donnie Nelsonas, ilgus metus dirbęs Lietuvos rinktinėje, ir šyptelėjo: „Galėčiau dainuoti valandų valandas“.
O daugybės valandų tokiam malonumui, kaip Lietuvos himnas, nelabai yra, kai tavo suburta komanda kaunasi dėl NBA čempionų titulo. Šis finalas toks nenuspėjamas, kokio jau seniai nebuvo.
„Reikės pasitikrinti savo širdies veiklą“, - juokėsi D.Nelsonas, užsukęs į „Mavericks“ treniruotę.
Po jos jis pasiūlė parodyti tai, kas kartais įkvepia jį darbui lipdant vieną stipriausių NBA klubų. Tai, kas jam taip brangu, kad daugybę metų nejudinama stovi kabinete komandos patalpose „American Airlines“ centre.
„Čia Šarūnas Marčiulionis. Marčelo. Šarūnelo. Dabar jis truputį labiau praplikęs ir truputį pastorėjęs. O čia Donnas Nelsonas amerikonas“, - vis įterpdamas lietuviškus žodžius, kad ir ne visai taisyklingai ištartus, sako amerikietis, nuo savo sienos paėmęs įrėmintą nuotrauką.
Joje dabartinis „Mavericks“ vadovas apkabinęs per petį stovi su išsišiepusiu ūsuotu Š.Marčiulioniu. Abu jie 1992-aisiais vilki batika dažytus legendinius marškinėlius su krepšinį žaidžiančiais skeletais ir užrašu „Lietuva“.
„Be mano vaikų gimimo, tas momentas, kai Lietuva nugalėjo šalių sandraugos, tai yra rusų, rinktinę Barselonos olimpiadoje, yra įsimintiniausias mano gyvenime. Tie dvylika vaikinų pasisakė už visą savo šalį. Man pasisekė būti nedidele to dalimi“, - sakė D.Nelsonas.
Tarp nuotraukų iš NBA gyvenimo jis vis randa susijusias su metais Lietuvoje.
„Šita ira auksa“, - su klaidomis, bet lietuviškai sako paėmęs 2003-ųjų Europos čempionų rinktinės nuotrauką iš Švedijos.
Jis beda į save: „Nelsonas čia“.
Jis apveda visus triumfuojančius krepšininkus: „Lietuva tėvyne mūsų“.
Tada eina Atlantos olimpiados eilė, po to – nuotrauka iš Sidnėjaus žaidynių, kurioje D.Nelsonas, vilkintis marškinėlius su Lietuvos simbolika, nusifotografavęs su Jasonu Kiddu.
„Dream team“, - rodo į J.Kiddą.
„Lietuva tėvyne mūsų“, - rodo į save, o „Washington Post“ žurnalistas Mike‘as Wise‘as užklausia: „Ar niekada nebuvote kvostas dėl antiamerikietiškos veiklos?“
Purtydamas galvą D.Nelsonas juokiasi.
Nedaug užsieniečių jaučia tokią meilę svetimai šaliai. Nesvarbu, kad 2004-aisiais Atėnų olimpinės žaidynės jam buvo paskutinės Lietuvos rinktinėje.
D.Nelsonas iki šiol jaučia nepaprastus jausmus toms dienoms, kai kovojo už savo brangių draugų šalį, atgavusią nepriklausomybę.
Jis ne kartą yra naudojęs Lietuvos krepšininkų žygdarbį 1992-aisiais įkvėpti kitus.
Apie legendinę lietuvių rinktinę Barselonoje yra girdėjęs ir D.Nowitzki. Kaip į pagalbą lietuviams stojo roko grupė „Greatful Dead“, kaip amerikiečiai pardavinėjo hipiškus marškinėlius, o visas lėšas perdavė krepšininkams, kad šie galėtų ruoštis pirmajai nepriklausomos Lietuvos olimpiadai.
„Dabar dažniausiai apie tai pasakoju vaikams ir motyvacinėse kalbose korporacijų darbuotojams. Bet anksčiau, kai „Mavericks“ klube dirbau trenerio asistentu, kalbėdavau ir žaidėjams. Tačiau dabar visą kalbėjimą atlieka Rickas Carlisle‘as, o aš tesu vadovas“, - sakė D.Nelsonas.
Dabar jis rungtynes žiūri nebe nuo suolo, o iš ložės. Kaip pats sakė, nebegali daryti ėjimų trenerių šachmatų žaidime, todėl jaučiasi kaip tėvas vaiko gimdyme, kuriame nieko negali pakeisti.
Šis palyginimas yra gana tikslus, nes 48 metų amerikietis iš tiesų yra šios „Mavericks“ komandos savotiškas tėvas.
Tai jis subūrė šiuos vyrukus į krūvą. Tai jis atvežė į Dalasą svarbiausią šios krūvos narį D.Nowitzki tais laikais, kai amerikiečiai dar kreiviau nei dabar žiūrėjo į užsieniečius NBA.
Bet D.Nelsonas tikėjo Europos talentais dar nuo tada, kai aštuoniasdešimt kažkelintais metais lankėsi Lietuvoje su komanda „Athletes in Actions“ ir žaidė seriją rungtynių su Sovietų Sąjungos rinktine.
Jis pajuto nepakartojamą meilę krepšiniui ir, svarbiausia, susipažino su Š.Marčiulioniu, A.Saboniu ir kitais, padėjusiais D.Nelsonui atrasti europietišką krepšinį.
Kai šis krepšinio mylėtojas išgirdo apie neeilinį talentą, vardu Dirkas, Vokietijos provincijoje, net pasitikslino: ar tikrai jis Vokietijoje, o ne Lietuvoje, Rusijoje ar Jugoslavijoje?
Šis vunderkindas ne iš krepšinio šalies dabar keičia visų Europos krepšininkų įvaizdį NBA.
Dar niekada nebuvo europiečio, kuris NBA finale būtų ne šiaip svarbus žaidėjas, o pats svarbiausias savo komandoje.
D.Nowitzki sėkmė pagaliau privertė amerikiečius keisti seną stereotipą, kad žaidėjai iš Europos neva yra per minkšti krepšininkai, kad karaliautų NBA.
„Kai mano tėvas mane paleido už geležinės uždangos ieškoti žaidėjų, Amerikoje visi kalbėjo, neva jie nemoka gintis, nemoka kautis. Ta pirmoji banga, Š.Marčiulionis, Vlade Divacas ir kiti – jie turėjo atkentėti rimtą krikštą Amerikoje. Jie turėjo išsikovoti savo vietą NBA. Tai jie nutiesė kelią ir D.Nowitzki“, - sakė D.Nelsonas.
Kai „Mavericks“ vadovas apie tai prakalbo JAV žurnalistams, staigiai išsivystė Europos krepšininkų NBA tema.
Kodėl juos lydi ta ne visai teisinga etiketė, jog jie neva yra minkšti?
Apie tai buvo paklausta ir Žydrūno Ilgausko.
Lietuvis apie tai turėjo tvirtą nuomonę: „Tai yra kvailiausias dalykas. Daugiau nei kvailas. Kai kurie europiečiai yra kietesni už visus šiuos žaidėjus. Atleiskite, bei kaip gali minkštu pavadinti tuos, kurie atvyko iš karo apimtos Serbijos? Vien todėl, kad vaikinas turi įgūdžių, gali pataikyti, jis yra minkštas? O jei jis nemoka varytis kamuolio, jo pagauti ir įmesti iš po krepšio, tai jau yra kietas?“
D.Nelsono nuomone, europiečiai nuo mažens mokosi žaisti penki prieš penkis, tuo tarpu amerikiečiai pripratę prie gatvės krepšinio: aš prieš tave.
„Krepšinis nėra sumo imtynės. Tai nėra mišrūs kovos menai. Tai techniškas sportas. Pau Gasolis uždirba rimtus pinigus ne todėl, kad nutėkš varžovą į trečią eilę. O todėl, kad išmano krepšinį, turi metimą, yra ilgas, kaip ir Dirkas. Ta minkštumo kategorija yra neteisinga. Klausykite, jei reikėtų muštis, aš pasirinkčiau Marčiulionį iš visų NBA žaidėjų istorijoje“, - nusijuokė „Mavericks“ vadovas.
Žinote, ką dar jis pasirinktų iš visų NBA žaidėjų istorijoje?
Jei galėtų paimti į savo komandą arba geriausios formos D.Nowitzki, arba Arvydą Sabonį prieš visas jo traumas, D.Nelsonas imtų lietuvį: „Tai yra vienintelis krepšininkas pasaulyje, kuriam teikčiau pirmenybę prieš Dirką. Niekada iki tol ir po to nebuvo 220 cm ūgio kūno, kuris sugebėtų daryti tai, ką darė Sabas prieš jo tragiškas traumas“.
Kai „Mavericks“ pasirašė sutartį su D.Nowitzki 1998-aisiais, jie rizikavo, nes negalėjo žinoti, ar naujokas iškils, ar projektas visiškai nepasiteisins, kaip dažnai nutinka NBA.
Dabar jau visi pamiršo, bet pirmasis sezonas vokiečiui buvo tragiškas. Jam sunkiai sekėsi persikelti iš niekam neįdomaus Vokietijos krepšinio čempionato į svarbiausią pasaulio krepšinio sceną, kur kasdien reikia kautis su galingiausiais.
„Dirkas mylėjo Dalasą, bet Dalasas jo nemylėjo. Pirmieji dveji metai tikrai buvo sunkūs“, - pasakojo D.Nelsonas, tais laikais dar dirbęs „Mavericks“ trenerio asistentu.
Vyriausiuoju buvo jo tėvas Donas Nelsonas, buvęs Š.Marčiulionio treneris „Golden State Warriors“.
„Mano tėvas darė viską, kad Dirkas atrastų savo sėkmę. Palaikymo grupėje buvo ir Steve‘as Nashas. Ir po dvejų metų vietoj to, kad „Mavericks“ trauktų Dirko traukinį, Dirkas traukė komandą“.
Nuo 2000-2001 m. sezono iki dabar, be išimčių, 213 cm ūgio puolėjas vidutiniškai rinko daugiau nei 20 taškų.
Jis buvo turbūt stabiliausias žaidėjas visoje NBA, bet tik dabar Amerika pastebėjo, kad šitiek metų pražiopsojo daugybę nerealių D.Nowitzki pasirodymų.
Apskritai, „Mavericks“ niekada nesulaukdavo tiek dėmesio, kiek nusipelnė.
Šis klubas daug kam Amerikoje atrodydavo nuobodus, nes nepirko supermenų, o burdavo gerų krepšininkų KOMANDĄ.
Net ir ši sudėtis, sugebėjusi nušluoti iš kelio „Los Angeles Lakers“, o dabar NBA finale rimtai nusiteikusi patiesti „Miami Heat“, vis dar yra nepripažinta.
„Apie mus visą laiką kalbėjo, kad neva pririnkome sugadintų prekių – J.Kiddas jau per senas, Jasonas Terry – tik S.Nasho pakaitalas, Tysonas Chandleris ir Peja Stojakovičius jau nurašyti ir taip toliau. Taip, neturime supermenų, kurie dėtų į krepšį nuo baudos linijos per žmonių galvas. Esame seno kirpimo komanda. Bet visi šie žaidėjai yra kieti kaip vinys ir visi jie be galo alkani“, - pasakojo D.Nelsonas.
Didelė širdis. Tai šiam NBA klubo vadovui yra svarbiausia krepšininko savybė.
„D.Nowitzki, J.J.Barea, J.Terry, Dwyane‘as Wade‘as, L.Jamesas – visi šie vaikinai turi dideles širdis. Jie išsiskiria, nes gali visus pakylėti į kitą lygmenį, - sakė buvęs Lietuvos rinktinės trenerio asistentas. – Šiame NBA finale matome, kaip Dwyane‘as sukuria nerealias atakas, kaip žaidžia Dirkas, kaip jiems talkina atsarginių suolas. Tai nepaprasta drama, ir mums labai pasisekė, kad esame šios finalo serijos liudininkais“.
Finalo serijos, kurioje – net penki europiečiai: Ž.Ilgauskas (Lietuva), D.Nowitzki (Vokietija), P.Stojakovičius (Serbija), Rodrigue Beaubois (Prancūzija) ir Ianas Mahinmi (Prancūzija).
„Aš toks laimingas, kad krepšinis yra globalus sportas. Ne tiek daug sporto šakų, kur gali pasakyti, kad kas vakarą gali matyti pasaulio geriausius. NBA – gali“, - sakė D.Nelsonas.