Nuo lubų varvėjo šampanas, grindys lipo, rūbinė dvokė šampano ir alaus mišiniu, bet tai niekam nerūpėjo.
Dideliuose ledų kibiruose su ženklu „Dallas Mavericks“ – 2011 m. NBA čempionai“ vis mažėjo butelių.
Tysonas Chandleris liejo laimę į mikrofonus, vis gurkštelėdamas iš kalifornietiško „Tott‘s Brut“ kaklelio.
Lemiamo mūšio herojus Jasonas Terry bučiavo savo tatuiruotę ant bicepso – NBA čempionų taurę, kurią jis išsipiešė laukdamas šios dienos. Jasonas Kiddas atrodė vis dar negalįs patikėti, kad ji atėjo.
„Žmogau, tai svajonės išsipildymas. Tai buvo ilga kelionė“, - sakė 17 metų NBA rungtyniaujantis J.Kiddas, dukart prieš tai pralaimėjęs NBA finale kartu su Naujojo Džersio „Nets“.
„Šioje komandoje nebuvo nė vieno čempiono. O šiandien aikštę palikome kaip komanda, pilna čempionų“, - šypsojosi T.Chandleris.
Predragas Stojakovičius, J.Terry, Shawnas Marionas ir, žinoma, Dirkas Nowitzki – visiems jiems jau per 30. Visi jie NBA jau daugybę metų, bet tik dabar, kai visi buvo surinkti į būrį, padarė tai, ko sezono pradžioje beveik niekas negalėjo prognozuoti.
Tai buvo krepšininkų-darbininkų, o ne superžvaigždžių pergalė. Tikrų svajotojų, kurių širdys plakė išvien.
„Buvo pakilimų, buvo nuopolių, bet visą laiką likome kartu. Tas jausmas, kad esi geriausia komanda pasaulyje, yra nenupasakojamas“, - sakė 32 metų D.Nowitzki, gavęs naudingiausio NBA finalo serijos žaidėjo prizą.
Kai D.Nowitzki iškėlė į viršų Billo Russello vardo naudingiausiojo žaidėjo trofėjų, šypsojosi visa Europa, matydama, kaip į NBA viršūnę komandą atvedė europietis.
„Majamio komandos laikas dar ateis. Bet dabar yra mūsų metas“, - ištarė „Mavericks“ treneris Rickas Carlisle‘as. Šis žmogus 1986-aisiais laimėjo NBA čempiono titulą kaip žaidėjas kartu su Larry Birdu „Boston Celtics“ ekipoje.
Bet laimėti kaip treneriui - visai kitas reikalas. Po rungtynių jis švytėjo ir neslėpė, kaip džiaugiasi dėl D.Nowitzki ir J.Terry, kurie penkerius metus turėjo gyventi kankinami slogių prisiminimų iš 2006-ųjų finalo, kai šioje pačioje arenoje buvo sumušti „Heat“ ekipos.
Kai „Mavericks“ vadovas Donnie Nelsonas 2008-aisiais pakvietė šį trenerį į Dalasą, jis jautė, kad R.Carlisle‘as gali suburti laimėtojų komandą aplink D.Nowitzki, nes per savo karjerą amerikiečiui teko treniruoti ne vieną Europos krepšininką.
R.Carlisle'as dirbo „ Nets“, kai 1991-aisiais į komandą perėjo Kroatijos legenda Draženas Petrovičius.
Dar po ketverių metų Portlando „Trail Blazers“ karjerą pradėjo Arvydas Sabonis – R.Carlisle'as tada buvo Portlando ekipos trenerio P.J.Carlesimo asistentas.
Vėliau R.Carlisle'as iš arti stebėjo tuo metu triskart Eurolygos čempiono Šarūno Jasikevičiaus pirmus žingsnius NBA lygoje, kai šis atvyko į „Indiana Pacers“.
Dabar net keista prisiminti, kad R.Carlisle’as yra net žaidęs su A.Saboniu, kai 1982-aisiais atstovavo Virdžinijos universiteto komandai, o Arvydas žaidė Sovietų Sąjungos rinktinėje, gastroliavusioje po JAV.
Jis pasakojo, kad vėliau Portlande su lietuviu tapo artimais draugais.
„Aš Arvydą juokais vadindavau Žygiu – jo vyriausiojo sūnaus vardu, - juokėsi „Mavericks“ treneris. - Vienas mieliausių prisiminimų apie A.Sabonį buvo diena, kai jam gimė trečias sūnus Domas. Tai buvo pirmasis Arvydo sezonas lygoje, o tuo metu buvo įpusėjusi „Trail Blazers“ ir Jutos „Jazz“ ketvirtfinalio serija. Kadangi žmona gimdė, Arvydas neatėjo į treniruotę, tad nuvažiavau jo pasveikinti į namus.
Pabeldžiau į duris, Arvydas atidarė, išskėtė rankas, šypsosi: „Rickai, ateik čia.“ Jis paėmė mane į glėbį ir sako: „Šiandien mes geriame.“ Jam tai buvo didelio džiaugsmo diena, kuri atrodė sėkmingo sezono Amerikoje ir laimės turėti vaiką kombinacija. Buvo smagu matyti Arvydą tokį gyvybingą, nes šiaip jis būdavo tylus ir kalbėdavo tik klausinėjamas.”
***
Visą dienoraštį iš Majamio skaitykite rytoj „Lietuvos ryto“ dienraštyje.
