Šį sezoną Turkijoje, Edirnės „Olin“ komandoje, blykstelėjęs R.Seibutis sulaukė signalų iš keturių klubų, tačiau nusprendė priimti vilniečių pasiūlymą.
Į Lietuvą mažeikiškis galėjo grįžti dar šio sezono viduryje, kai buvo sulaukęs Kauno „Žalgirio“ susidomėjimo. „Sezono metu iš „Žalgirio“ kvietimas buvo. Bet neatvykau“, - nedaugžodžiavo krepšininkas.
- Pasibaigus sezonui sulaukėte ne vieno pasiūlymo. Kodėl pasirinkote Vilniaus „Lietuvos rytą“? - žurnalistai paklausė R.Seibučio.
- Kvietimų buvo, bet Vilniaus „Lietuvos ryto“ pasiūlymas grįžti į gimtinę buvo labai malonus ir laukiamas. Šešeri metai žaidimo užsienyje tik padidino norą sugrįžti į Lietuvą, būti su savo šeima, draugais ir pergalių siekti savo aplinkoje. Komandai, kaip ir visada, keliami patys aukščiausi tikslai. Stengsimės juos įgyvendinti.
- Koks jūsų vaidmuo bus ekipoje?
- Į komandą atvykstu su ta mintimi, kad būsiu svarbus žaidėjas ir galėsiu jai padėti. Viskas priklausys nuo manęs ir mano atsidavimo darbui. O darbo aš nebijau.
- Vilniaus komandoje pasirinkote 10 numerį. Kodėl?
- Labai norėjau šio numerio. Nuo pirmųjų metų Bilbao žaidžiau vilkėdamas marškinėlius, pažymėtus 10 numeriu - jis man prie širdies. Ir kažkokio specialaus paaiškinimo neturiu - tiesiog gražus numeris.
- Praėjusį sezoną Olinės komandoje rungtyniavote kartu su Predragu Samardžiski, kuris taip pat rungtyniaus Vilniaus „Lietuvos ryte“.
- Kartu žaisdavome po 35 minutes. Tikiuosi, kad tas susižaidimas padės ir čia. Labai gerai pažįstu šį žaidėją ir tikiu, kad žaidimo kartu patirtis pravers Vilniaus komandoje.
- Šį sezoną buvote vienas Edirnės „Olin“ komandos lyderių. Kas turėjo įtakos sėkmingam jūsų žaidimui?
- Viskas prasidėjo nuo pasaulio čempionato Turkijoje - susikaupimas, pasiruošimas, žaidimo išsiilgimas. Bilbao „Bizkaia Basket“ komandoje, kur žaidžiau praėjusį sezoną, paskutinius mėnesius sėdėdavau ant suolo, todėl norėjosi įrodyti, kad galiu žaisti ir nesu tik žaidėjas, kuris palaiko nuo suolo.
- Kokį įspūdį paliko Turkijos krepšinio pirmenybės?
- Esu taip pat žaidęs Ispanijoje ir Graikijoje ir galiu pasakyti, kad Ispanijos lyga pajėgiausia. Bet Turkijoje taip pat yra labai daug gerų komandų ir žaidėjų. Džiaugiuosi, kad sezonas man buvo geras ir atgavau pasitikėjimą savimi.
Edirnės klubo organizacija gera, nedidelio miestelio aistruoliai labai mus palaikė, nes klubas pirmą kartą žaidė stipriausioje lygoje. Rungtynės su tokiais klubais, kaip „Fenerbahce Ulker“, „Efes Pilsen“, „Besiktas“ ar „Galatasaray“, pritraukdavo pilnas tribūnas žiūrovų. Man, kaip emocionaliam žaidėjui, palaikymas labai padėdavo.
- NBA naujokų biržoje jus pakvietė Dalaso „Mavericks“ - turbūt šį klubą palaikėte ir NBA finale?
- Žinoma, šią komandą palaikiau ir džiaugiuosi jos pergale. Bet naktį specialiai nesikėliau ir nežiūrėjau rungtynių. Šordyje palaikiau Dalaso komandą, nes ji mane pašaukė naujokų biržoje, be to, turiu nemažai pažįstamų šiame mieste.
- Lietuvos rinktinė šią vasarą bus kiek pasikeitusi, palyginti su praėjusiais metais. Ko tikitės iš Europos čempionato?
- Prognozuoti nenorėčiau. Visi į rinktinę susirenka žinodami, kokie yra keliami tikslai ir ką Lietuvai reiškia krepšinis. Todėl kiekvienas iš mūsų turi atiduoti širdį. Žaisime Lietuvoje ir visi tikisi geriausių rezultatų. Mes tai puikiai žinome.