93:84 – šie lietuviams auksiniai skaičiai 2003-iųjų rugsėjo 14-ąją žibėjo Stokholmo „Globe Arena“ švieslentėje po Europos čempionato finalo rungtynių su ispanais.
Vieninga lyg kumštis Lietuvos komanda pirmenybių maratoną Švedijoje pražygiavo nesuklupusi: šešerios rungtynės – šešios pergalės.
Prieš Latviją, Izraelį, Vokietiją, Serbiją ir Juodkalniją, Prancūziją bei galiausiai Ispaniją.
Švedijoje lietuviai turėjo viską: iš visos šalies suplūdusius daugiau kaip keturis tūkstančius savo sirgalių, iš Vilniaus atvykusias savas šokėjas, iš Alytaus atkeliavusias savo aikštės grindis ir – svarbiausia – savo fantastišką krepšinį.
Tokį, kuriam buvo priversta nusilenkti visa Europa.
2003-iųjų rugsėjo 14-ąją prieš vidurnaktį „Globe Arena“ skambėjo ir savi himnai: iš pradžių – tikrasis, paskui – klasika spėjęs tapti Marijono Mikutavičiaus „Trys milijonai“ ir naujasis, grupės ŽAS sukurtas šiam čempionatui.
Visa tai atsivežę su savimi, naujieji Europos krepšinio karaliai namo parsivežė iš Švedijos princo Carlo Philipo rankų gautus aukso medalius.Galutinis finalo rezultatas neatspindi tikrojo Lietuvos rinktinės pranašumo prieš ispanus.
Jau
antrajame kėlinyje išryškėjo, kad Ispanijos krepšininkai pavieniui
stengiasi traukti vežimą, o lietuviams tai daug geriau sekasi daryti
drauge. Todėl iki didžiosios pertraukos – 40:30, 29-ąją min. – 60:45, 33-iąją min. – 71:50.
Kai
ketvirtojo kėlinio pradžioje į salę buvo įnešti ir už ispanų atsarginių
suolelio padėti trys padėklai su medaliais, mažai kas abejojo, kas
pasiims auksą. Tuo, atrodo, iš anksto patikėjo ir patys Lietuvos rinktinės krepšininkai.
Tada ispanai pakilo į žūtbūtinį mūšį ir parodė, kad neatsitiktinai atsidūrė finale. Kai
už penkias pražangas aikštę vienas po kito paliko Darius Songaila,
A.Macijauskas, S.Štombergas, Mindaugas bei Eurelijus Žukauskai,
Ispanijos krepšininkai vis artėjo.
„Aš jaudinausi ir žiūrėjau, kas gali iškristi kitas“, – prisipažino A.Sireika.Bet lietuvių traukinys jau buvo pabėgęs per toli, kad ispanai jį pasivytų.
Vos
nuaidėjus finaliniam švilpukui Š.Jasikevičius po marškinėliais pasikišo
auksiniu tapusį kamuolį ir puolė šėlti aikštėje su komandos draugais.
Įveikusiems
visus šio Europos čempionato barjerus ir už tai gavusiems taurę bei
medalius Lietuvos krepšininkams paskui jau nebuvo jokio vargo peršokti
nuo tūkstantinės sirgalių minios arenoje juos skyrusias užtvaras ir
padėkoti už ištikimybę šeštajam žaidėjui.
Lietuvių
sirgalių balsingumą įvertino net ispanų lyderis P.Gasolis: „Per
triukšmą nesigirdėjo, ką aiškindavo mūsų komandos įžaidėjas. Todėl prarasdavome daug laiko rengdami atakas“.