Vis dėlto R.Šiškauskas savo sprendimo nekeitė ir tikino nežaisiąs Europos čempionate. Kai kas tokį 32 metų žaidėjo poelgio nesuprato - jį imta vadinti išdaviku.
„Aš - ne išdavikas!“ - portalui sport24.gr tikino Maskvos CSKA legionierius.
„Lengva sakyti, kad esu išdavikas. Rinktinėje žaidžiau aštuonerius metus, iškovojome medalių olimpiadoje ir Europos čempionate. Vis dėlto supratau, kad daugiau negaliu padėti Lietuvos rinktinei. Tiesiog buvo nebeįmanoma ištisus metus žaisti krepšinį. Jaučiau, kad man būtinas poilsis, kūnas tiesiog nebegalėjo visko pakelti. Trys savaitės poilsio nėra užtektinai laiko po sunkaus klubinio sezono. Todėl 2008 m. nutariau pasitraukti“, - tikino R.Šiškauskas.
- Apie savo karjeros pabaigą rinktinėje paskelbėte dar 2008 m. Iš kur tas triukšmas?
- To aš irgi niekaip nesuprantu. Prieš trejus metus pasakiau, kad baigiu karjerą, bet mano šalyje ne visi tai suprato, todėl dabar tikrai sunku.
- Galbūt spaudimas yra dėl tos lietuvių meilės krepšiniui?
- Greičiausiai tai yra viena iš priežasčių. Jei būčiau kitos valstybės pilietis, pavyzdžiui, graikas, turbūt tokio spaudimo nebūtų. Žinau, kad ir jūsų šalyje krepšinis yra labai populiarus, bet tokio šurmulio tikrai nesulaukčiau. Suprantu rinktinėje žaisti atsisakiusį Diamantidį. Jis viską pasvėręs nusprendė, kad nebegali pakelti tokių visą sezoną besitęsiančių krūvių. Taip pat yra ir su Papalouku. Galiausiai ateina tas laikas, kai taip nebegali. Norėčiau žaisti amžinai, bet juk taip nebus.
- Net ir toks ramus žmogus, kaip jūs, pratrūkote.
- Kiekvienas perskaitęs, jog yra vadinamas išdaviku, jaustųsi blogai. Būtent taip aš ir jaučiuosi. Šis sezonas taip pat buvo sunkus, nes dėl traumų praleidau daug rungtynių.
- Ar kalbėjote su Lietuvos rinktinės treneriu Kęstučiu Kemzūra?
- Taip, prieš mėnesį. Viską jam paaiškinau ir treneris viską suprato. Bet jei kiti negali toleruoti mano sprendimo, nieko negaliu padaryti. Taip pat abejoju, ar dar esu tinkamas padėti nacionalinei komandai.