Jo pavardė buvo linksniuojama ir tada, kai prasidėjo Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidento Vlado Garasto bandymai prisikviesti su rinktine atsisveikinusį Ramūną Šiškauską.
„Žaidėjas turi savo nuomonę, jis jos laikosi ir reikia ją gerbti“, - buvusį Lietuvos rinktinės kapitoną užstojo Š.Marčiulionis.
Pokalbis su legendiniu krepšininku - apie LKF prezidento rinkimus, pasiruošimą čempionatui, rinktinės perspektyvas ir bandymus į rinktinę sugrąžinti R.Šiškauską.
- Lietuvos krepšinio federacijos prezidento V.Garasto kadencija baigiasi šį rudenį. Galbūt turite minčių pretenduoti į šį postą? - lrytas.lt paklausė Š.Marčiulionio.
- O kokie postai ten yra? - ironiškai į klausimą klausimu atsakė Š.Marčiulionis. - Kol kas apie tai dar negalvoju.
- V.Garastas užsiminė, jog savo įpėdiniu norėtų matyti Arvydą Sabonį? Ar jis būtų tinkamas kandidatas?
- Kad geresnis bus už V.Garastą, tai tikrai. Bet kiek geresnis - nežinau (juokiasi).
- Iki čempionato liko kiek daugiau nei du mėnesiai. Kaip vertinate pasiruošimą jam ir kokį prognozuojate patį čempionatą iš organizacinės pusės?
- Norisi, kad Lietuva pagerintų savo įvaizdį. Suvažiuos daug žmonių, todėl norisi, kad jie pamatytų gerąsias puses. Kiek jų bus, sunku pasakyti. Viskas priklausys ir nuo rinktinės rezultatų - kai komanda laimi, tada viskas gerai.
- Žvelgiant objektyviai, kaip vertinate Lietuvos rinktinės galimybes šiame čempionate?
- Sunku pasakyti. Mano manymu, čempionatas pernelyg ištęstas, o namie žaidžiančiai komandai psichologiškai bus labai sunku ir tai bus stabdis. Kitas dalykas, svarbu, kaip rinktinės treneriui Kęstučiui Kemzūrai pavyks suderinti jaunimą ir patyrusius žaidėjus.
- Iš pradžių buvo nuspręsta, jog komandos į Europos čempionatą pirmą kartą galės vežtis 14 žaidėjų, tačiau šiam „FIBA Europe“ sumanymui paprieštaravo kitų kontinentų krepšinio federacijos. Kaip, jūsų nuomone, turėtų baigtis šis ginčas?
- Man įdomu, iš kokio piršto išlaužti tie skaičiai. Pagal ką jie skaičiuoja tuos žaidėjus? Keturiolika, šešiolika...
Jeigu yra rimtos rungtynės, treneris remiasi 8-9 žaidėjais. Tokių skaičių parinkinėjimas - tiesiog neturėjimas ką veikti.
- Kaip vertinate LKF prezidento V.Garasto bandymus vėl prisikviesti į rinktinę R.Šiškauską ir po to kilusį ginčą? Juolab, kad jūs pateikiamas kaip pavyzdys, kuris rizikavo sveikata ir 1996 metų Atlantos olimpiadoje atstovavo Lietuvos rinktinei.
- Žmonės neturi ką veikti. Juk krepšininkas žino savo sveikatą, žino savo organizmą. Aš buvau kvailas, kad tada sutikau žaisti - manęs niekas neprašė, tai dariau savo noru. Jis pasakė ne, nejaugi reikia stumti žmogų? Nesuprantu.
- Bet kiekviena proga, kai kviečiami į rinktinę joje žaisti jau atsisakę krepšininkai, primenama, kad Š.Marčiulionis rinktinėje žaidė pusė kojos.
- Visada yra po kuo slėptis ir visada randamas kažkoks panaudotas dalykas. Manęs niekas neprašė žaisti, aš taip jaučiausi.
Bet buvo, kai mane priprašė žaisti - Europos čempionato atrankinėse rungtynėse Vroclave. Tada man pasakė: „Pasiimk sportbačius, palakstysi su vyrais“. Net nežinojau, kad mane įtraukė į sudėtį. Važiavau tik pasižiūrėti, o reikėjo žaisti. Įvyko toks pakišimas. Be treniruočių žaisti dvejas rungtynes yra sudėtinga - vienoms rungtynėms kvapo užteko, kitoms - jau ne.
- Jeigu tokia situacija jums susiklostytų šiais laikais, kokį sprendimą priimtumėte?
- Nenoriu filosofuoti. Bet šis ginčas yra absoliučiai niekam nenaudingas. Žaidėjas turi savo nuomonę, jis jos laikosi ir reikia ją gerbti. O tokie griebimai už šiaudo yra jų braižas ir to aš nesuprantu ir netoleruoju.