EČ istorija. Penki Lietuvos žingsniai į krepšinio šlovę (1937 m.)

Antrajame Europos čempionate dalyvavo mažiau komandų negu pirmajame – aštuonios. Į Rygą neatvyko Ženevoje rungtyniavusios Ispanijos, Šveicarijos, Belgijos, Bulgarijos, Vengrijos ir Rumunijos rinktinės, bet debiutavo Lietuvos, Lenkijos, Estijos ir Egipto ekipos. Antrą kartą varžėsi Latvijos, Čekoslovakijos, Prancūzijos ir Italijos krepšininkai.

Latviai tikėjosi sulaukti kur kas daugiau svečių ir planavo, kad čempionate dalyvaus apie 20 komandų. Dar kovo viduryje šeimininkai gavo dešimties šalių patvirtinimą, kad jų krepšininkai atvyks į Rygą. Deja, anaiptol ne visų norai sutapo su galimybėmis ir dalyvių sąrašas sutrumpėjo. Keičiantis numatomam dalyvių skaičiui, keliskart keitėsi ir varžybų sistemos projektas. Galiausiai buvo nuspręsta, kad komandos bus suskirstytos į dvi grupes, iš kurių po dvi rinktines pateks į pusfinalį.

Burtai lėmė, kad A grupėje žaidė Lietuva, Egiptas, Estija ir Italija, B – Čekoslovakija, Latvija, Lenkija ir Prancūzija.

Čempionatas vyko Rygos sporto namuose – „Vairogs“ fabriko (jame iki Antrojo pasaulinio karo buvo surenkami „Ford“ automobiliai) patalpose įrengtoje sporto salėje. Joje buvo 1500 sėdimų ir 800 stovimų vietų žiūrovams.

Čempionato debiutantų Lietuvos krepšininkų nuotaikos varžybų išvakarėse nebuvo saulėtos, daugiausia dėl visų trijų Amerikos lietuvių sveikatos bėdų. Pranas Talzūnas dar Lietuvoje apsinuodijo maistu, Jonas Juozas Žukas nespėjo visiškai atsigauti po peties traumos, o Pranui Kriaučiūnui skaudėjo prieš kurį laiką sužeistą čiurną.

Varžovams lietuvių rūpesčiai menkai rūpėjo. Jei Lietuvos komanda būtų atsivežusi Praną Lubiną (tokie gandai sklandė 1937-ųjų pavasarį), ji būtų laikoma rimta varžove. Be P.Lubino lietuviams visi vieningai pranašavo autsaiderių vaidmenį.

Stebėtis tuo nereikėtų, nes iki 1937 metų Europos čempionato Lietuvos rinktinė nebuvo laimėjusi nė vienerių draugiškų rungtynių. Net tada, kai prie komandos prisidėjo lietuvių kilmės amerikiečiai, jai nepavyko įveikti nė vienos varžovės.

Turnyro favoritais buvo laikomi savo aikštėje apginti 1935 metais iškovotą čempionų titulą pasiryžę latviai. Grėsmingiausiais jų varžovais laikyti Estijos krepšininkai.

Lietuva: P.Talzūnas 12, Z.Puzinauskas 6, J.Žukas 3, F.Kriaučiūnas 1, L.Baltrūnas 0.

Autsaiderių reputacija Lietuvos rinktinei pasitarnavo jau pirmąją čempionato dieną. Italijos komanda akivaizdžiai nuvertino lietuvius ir tikėjosi pasiimti pergalę be didelio vargo, todėl į starto penketą neįtraukė dviejų geriausių savo žaidėjų Livio Franceschinio (jis buvo rezultatyviausias pirmojo Europos čempionato krepšininkas) ir Sergio Paganellos. Už tokį požiūrį „squadra azzurra“ turėjo brangiai sumokėti.

Lietuviai pasirodė ne iš kelmo spirti ir pribloškė be lyderių žaidusius varžovus galinga pradžia – 11:2. Tik tada italai sukruto: į aikštę gelbėti padėties žengė L.Franceschini ir S.Paganella, o daugiausia bėdų jiems pridariusį P.Talzūną pradėjo dengti dviese.

Visa tai padėjo. Skirtumas pradėjo mažėti ir antrojo kėlinio pabaigoje komandas skyrė vos vienas taškas – Lietuva pirmavo 19:18. Laimei, J.Žukas pataikė baudos metimą, P.Talzūnas pridėjo du taškus iš po krepšio ir vėl bent šiek tiek nutolusi Lietuvos rinktinė pasiekė pirmąją savo istorijoje pergalę.

„Mūsų rinktinė parodė moderniąją krepšinio gynimosi ir puolimo taktiką, pranašesnę už italų, o tai yra mums didelis pasigyrimas, prisimenant aukštą italų žaidimo klasę. Mūsų rinktinė parodė solidų ir ištvermingą žaidimą, o italai mėgino savo laimę staigiais antpuoliais, todėl jų žaidimas atrodė daugiau padrikas... Bet ir italai kovojo stipriai“, - rašė „Lietuvos aidas“.

Lietuva: P.Talzūnas 9, F.Kriaučiūnas 5, J.Žukas 5, A.Andrulis 1, L.Baltrūnas 0, P.Mažeika 0, Z.Puzinauskas 0.

Estai buvo lietuviams daug geriau pažįstami varžovai negu italai. Su estais tiek Lietuvos klubai, tiek rinktinė žaidė ne vienerias draugiškas rungtynes, todėl puikiai žinojo ir kurių krepšininkų reikia labiausiai saugotis, ir kaip nuo jų apsiginti.

Šiuo atžvilgiu lietuviai atsidūrė geresnėje situacijoje negu varžovai, nes naujųjų mūsų rinktinės lyderių, iš Amerikos atvykusių tik 1937 metų pavasarį, estai iki tol nebuvo matę. Lietuvos penketukas vėl pabandė visus reikalus sutvarkyti jau rungtynių pradžioje ir 15-ąją minutę pirmavo 16:5. Deja, kaip tik tada lietuvius ištiko pirmoji bėda – dar neišgijusį petį stipriai susitrenkė J.Žukas.

Varžovai priartėjo, o po pertraukos lietuviams vėl pradėjus tolti, jie patyrė antrą nuostolį – ketvirtą kartą prasižengė (toks tada buvo asmeninių pražangų limitas) P.Talzūnas. Estai pradėjo dar grėsmingiau artėti, bet jų spurtą sustabdė abiejų lyderių Ralfo Viksteno ir Heino Veskilos ketvirtosios pražangos.

„Jei kas ir jautė širdyje mūsiškių pergalę, tai tylėjo, viešai to nereikšdamas, kadangi estai visų buvo laikomi pirmenybių favoritais, nenugalimais, o Lietuva buvo priskaitoma prie silpnųjų. Pačios rungtynės įrodė, kad, jei estai buvo laikomi favoritais, tai mūsų krepšininkams šis vardas geriau tiktų, kadangi jų pergalė buvo visai pelnyta, kaip taktiniu, taip ir technišku atžvilgiu geresnio vieneto“, - džiaugėsi „Lietuvos sportas“.

O įspūdingo lietuvių žaidimo pakerėtas ir saviškių nesėkmės prislėgtas Latvijos sporto dienraštis „Sporta pasaule“ kitą rytą išėjo su pranašiška antrašte „Lietuva – naujas Europos krepšinio meisteris?“

Lietuva: P.Talzūnas 13, F.Kriaučiūnas 8, A.Andrulis 0, L.Baltrūnas 0, L.Kepalas 0, P.Mažeika 0, Z.Puzinauskas 0.

Lengviausios pirmajame etape Lietuvos krepšininkams buvo trečiosios rungtynės. Nors žaidė be išvakarėse susižeidusio J.Žuko, lietuviai įtikinamai nugalėjo egiptiečius 21:7. Visus taškus Lietuvos rinktinei pelnė du Amerikos lietuviai P.Talzūnas (13) ir F.Kriaučiūnas (8).

Lietuvius, o ir ne vien lietuvius, atvykėliai iš Afrikos labiau domino ne dėl žaidimo, o dėl šiauriečiams neįprastos išvaizdos. Iš Rygos Europos čempionato įvykius nušviesdavęs dienraščio „Lietuvos aidas“ žurnalistas Jonas Kusa taip aprašė egiptiečius: „Visi jie ant galvų, mūvi raudonomis feskomis. Deja, ir čia esama kai kurio nusivylimo: rodos, jų tarpe nėra nė vieno tikro egiptiečio, nes komandoje yra 4 Kairo žydai ir 5 arabai. Arabai kiek panašūs į negrus, tik nosies šnervės „kultūringiau“ išplėstos. Jų vadovas – ne bet kas, bet Egipto karaliaus Faruko asmeninės gvardijos kapitonas Abbas Zaghloulas. Rygoje jie „ypatingai nepatenkinti“ tuo, kad jų vėliavoje (visa žalia, viduryje pusmėnulis ir trys žvaigždės) pusmėnulis pasirodė suliestas neteisingu kampu“, Laimėję visas trejas rungtynes Lietuvos krepšininkai tapo A grupės nugalėtojais. Antrąją vietą užėmė italai.

B grupėje trys komandos pasiekė po dvi pergales. Dėl geresnio taškų skirtumo pirmąją vietą užėmė prancūzai, antrąją – lenkai, o šeimininkai latviai sensacingai liko trečioje pozicijoje ir nepateko į pusfinalį.

Lietuva: P.Talzūnas 19, Z.Puzinauskas 8, J.Žukas 3, F.Kriaučiūnas 2, A.Andrulis 0, L.Baltrūnas 0, S.Šačkus 0.

Lietuva ir Lenkija yra geriausiai taktiškai pasiruošusios komandos, Italija ir Prancūzija – techniškiausios.

Taip buvo kalbama apie keturias į antrojo Europos čempionato pusfinalį patekusias komandas. Lyg tyčia abiejose pusfinalio porose kaip tik ir susirėmė panašaus stiliaus varžovai.

Lietuvos ir Lenkijos mačo intrigą dar labiau kaitino tarp valstybių tvyrosi politinė įtampa. Po Pirmojo pasaulinio karo lenkams perėmus Vilniaus kraštą, kaimyninės šalys nepalaikė diplomatinių santykių, o jų sportininkai nė karto nebuvo susitikę tarpvalsybinėse varžybose.

Lenkijos krepšininkai prieš kiekvienas rungtynes itin kruopščiai analizuodavo varžovų žaidimą ir neslėpė, kad lietuvių gynybą laiko neįveikiama, bet puolimą – sustabdomu. Vis dėlto dvikova parodė, kad lenkai suklydo: mūsų rinktinės gynyboje varžovai spragų rado, tuo tarpu lietuvių puolimas jiems buvo neįmenama mįslė.

Nors Lietuvos rinktinė mačą vėl pradėjo be J.Žuko, ji iškart šovė į priekį ir kėlinio viduryje pirmavo 14:2. Tačiau pražangų prisirinkus ir ant suolo atsisėdus Leonui Baltrūnui Lietuvos penketuko reikalai pašlijo ir lenkai persvėrė rezultatą 16:14. Tai buvo pirmas kartas per visą čempionatą, kai lietuviai atsidūrė besivejančių vaidmenyje.

Iškilus pralaimėjimo grėsmei į aikštę teko eiti stiprų skausmą kentusiam J.Žukui. „Pirmame kėlinyje jis nežaidė, užtat antrame, taręs savo būdingą: „Na, rupūžė!“ išėjo ir su pirmu praėjimu įmetė krepšį“, - amerikiečio tenisininko pasirodymą aprašė „Lietuvos aidas“.

Lietuvos komanda vėl išsiveržė į priekį ir, nors didelio pranašumo nesusikrovė, laimėjo rungtynes 32:25 ir pateko į finalą.

„Čia taktika žaidė prieš taktiką ir laimėjo tas, kuris iš tikrųjų turėjo būti geresnis“, - rašė dienraštis „Lietuvos žinios“.

Lietuva: P.Talzūnas 12, Z.Puzinauskas 4, F.Kriaučiūnas 3, J.Žukas 3, L.Baltrūnas 2, A.Andrulis 0. Italija: L.Franceschini 12, S.Paganella 4, E.Giassetti 3, G.Dondi 2, G.Marinelli 2, A.Bessi 0, C.Marinone, M.Pelliccia 0, M.Pasquini 0, E.Varisco 0.

Antrasis Europos čempionatas baigėsi taip, kaip prasidėjo. Gegužės 3 dieną Lietuvos ir Italijos rinktinės žaidė pirmąsias turnyro rungtynes, o gegužės 7 dieną tos pačios komandos žengė į aikštę ir per paskutiniąsias.

Žinia, kad finalo varžovai bus italai Lietuvoje sukėlė optimizmo pliūpsnį. Niekas negalėjo nė pagalvoti, jog vieną kartą nugalėtas varžovas nebus įveiktas ir antrą sykį.

Tačiau ne viskas buvo taip paprasta ir Lietuvos krepšininkai netruko tuo įsitikinti. Pasimokę iš pirmosios akistatos italai visiškai pakeitė taktiką: atsisakė pašėlusios spartos, rezgė ilgas atakas ir dažnai metė iš toli.

Tuo tarpu lietuviai savo žaidimo stiliaus neišdavė. Jie stengdavosi perduoti kamuolį P.Talzūnui, o šis pasitelkęs individualų meistriškumą stengėsi susidoroti su varžovais ir pelnyti taškus iš po krepšio.

Pirmasis kėlinys vyko labai lygiai. Daugiau pirmavo italai, bet kėlinio pabaigoje lietuviams pavyko persverti rezultatą 11:9.

Komandoms grįžus į aikštę po pertraukos vaizdas pasikeitė. Pavargę italai niekaip negalėjo pataikyti iš toli, po lietuvių krepšiu jų niekas neleido ir rezultatas pradėjo augti Lietuvos penketo naudai. Kai 32-ąją minutę mūsų šalies komanda nutolo 22:11, atrodė, jog Europos čempionas – aiškus.

Italijos rinktinė su tuo sutikti nenorėjo. Varžovai atliko kelis keitimus, leido pailsėti lyderiams ir pradėjo žaisti taip, kaip pirmose rungtynėse – greitai ir agresyviai. Skaičiai rezultatų lentoje ėmė greitai keistis Lietuvos ekipos nenaudai.

Lietuvių laimei, greitai bėgo ir laikrodžio rodyklė. O prieš jai pasiekiant paskutinį atskaitos tašką, abiem komandoms dar teko išgyventi dramatiškiausias čempionato akimirkas.

Lietuviams pirmaujant 24:23 italas Emilio Giassetti gavo teisę mesti vieną baudą. Jo metimas tikslo nepasiekė, bet teisėjai nusprendė, kad garsiai triukšmaudami lietuviai sutrukdė varžovui ir leido metimą pakartoti.

Pasipiktinę Lietuvos krepšininkai užsipuolė teisėjus ir dėl to tik dar labiau nukentėjo – buvo nubausti dar ir technine pražanga. Tai reiškė, kad E.Giassetti galės mesti ne vieną, o dvi baudas. Ir persverti rezultatą!

Dideliam italų nusivylimui ir lietuvių džiaugsmui E.Giassetti nervai buvo nepakankamai šalti, o ranka – nepakankamai tvirta. Italas neįmetė nė vienos baudos ir rezultatas daugiau nepasikeitė. Tai reiškė nei daug, nei mažai – Lietuva tapo Europos čempione!

Galutinė rikiuotė: 1. Lietuva, 2. Italija, 3. Prancūzija, 4. Lenkija, 5. Estija, 6. Latvija, 7. Čekoslovakija, 8. Egiptas.

Rezultatyviausi žaidėjai: 1. P.Talzūnas (Lietuva) – 62 taškai, 2. H.Veskila (Estija) – 59, 3. L.Franceschini (Italija) – 51, 4. P.Stokas (Lenkija), Z.Rozyckis (Lenkija) ir R.Jurcinis (Latvija) – po 50.

Lietuvos rinktinė: Artūras Andrulis (LFLS), Leonas Baltrūnas (CJSO), Česlovas Daukša („Tauras“), Leopoldas Kepalas (LFLS), Feliksas Kriaučiūnas (CJSO), Pranas Mažeika („Tauras“), Eugenijus Nikolskis (CJSO), Leonas Petrauskas (LFLS), Zenonas Puzinauskas („Grandis“), Stasys Šačkus (CJSO), Pranas Talzūnas („Grandis“), Jonas Juozas Žukas (CJSO).